„Ką reikia žinoti, kad bet kuriame miške visada rastumėte grybų. Patyrusių grybautojų gudrybės“

Ką reikia žinoti, kad bet kuriame miške visada rastumėte grybų: patyrusių grybautojų gyvenimo gudrybės.

Tiems, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius grybų rinkime, grybų paieškos ir rinkimo užduotis gali atrodyti sudėtinga.

Kaip rasti grybavimo vietas? Kaip teisingai rinkti grybus, nepakenkiant gamtai ir išvengiant nuodingų grybų? Patyrę grybautojai dalijasi savo paslaptimis, kad pradedantieji jaustųsi drąsiau miške ir grįžtų namo su saugiu ir skaniu laimikiu.

Svarbiausia, ką reikia išmokti: grybų galima rasti beveik bet kuriame miške, tereikia žinoti keletą svarbių dalykų. Jie dygsta ten, kur medžiai neauga per tankiai. Todėl geriau pradėti ieškoti atvirose proskynose ir vietose, kur reta augmenija. Grybai mėgsta drėgmę, o jų vieta keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų. Sausomis dienomis jie slepiasi pavėsyje, kad išlaikytų drėgmę, o drėgnu oru renkasi aukštesnes vietas, kad išvengtų vandens pertekliaus. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą laiką eiti į mišką. Daugelis pradedančiųjų iškeliauja per anksti, kai dar nėra grybų, ir grįžta nusivylę. Geriau iš anksto pasidomėti, kuriuo metų laiku auga jus dominantys grybai.

Yra paprasta taisyklė, kuri dažnai pasiteisina: radę vieną grybą, atidžiai apžiūrėkite jį supančią teritoriją.Grybai dažnai auga grupėmis. Atkreipkite dėmesį į vietas, kur neseniai buvo iškirsti miškai arba šienaujama žolė, taip pat į takus, kuriais vaikšto žmonės ar gyvūnai. Grybų dažnai galima rasti tokiose vietose.

Žinojimas, kurie grybai auga simbiozėje su tam tikrais medžiais, padės orientuotis miške. Pavyzdžiui, raudonikiai dažnai aptinkami prie drebulių, lepšiai – prie beržų, kazlėkai mėgsta spygliuočių miškus, voveraitės mėgsta augti didelėmis kolonijomis atvirose vietose, o kelmučiai dažnai renkasi kelmus ir gretimas vietas.

Kad užduotis būtų lengvesnė, eikite į mišką anksti ryte arba po lietaus, kai šviečia saulė. Vandens lašai ant grybų kepurėlių žiba saulėje, todėl jie tampa geriau matomi.

Tarp paplitusių mitų yra nuomonė, kad grybų negalima traukti iš žemės, kad nepažeistumėte grybienos. Iš tiesų, grybai neturi šaknų, o grybiena yra giliai dirvožemyje. Todėl grybą galima rinkti bet kokiu patogiu būdu: pjauti peiliu arba atsargiai išrauti ranka.

Kita klaidinga nuomonė – žalių grybų negalima ragauti. Nepaisant to, kad jų negalima valgyti žalių, paragavus mažą gabalėlį galima nustatyti, ar grybas valgomas, ar ne. 

Taip pat nereikėtų pasikliauti tuo, kad valgomieji grybai visada turi malonų kvapą, o nevalgomi – bjaurų. Kai kurie nuodingi grybai gali skleisti salsvą aromatą, kuris gali būti klaidinantis. Todėl nereikėtų pasikliauti vien kvapu.

Laikydamiesi šių patarimų, net ir pradedantieji grybautojai galės sėkmingai rasti valgomus grybus ir išvengti pavojingų klaidų. Svarbu atsiminti, kad patirtis ateina su laiku, todėl kuo daugiau praktikuositės, tuo geriau orientuositės miške ir suprasite grybus. Nebijokite mokytis ir eksperimentuoti, o grybavimas taps jums įdomiu ir naudingu hobiu.