Nusipirkite kanceliarinių prekių parduotuvėje. Ir pabarstykite. Samanos išnyks akimirksniu!

Prieš griebdamiesi chemikalų, išbandykite šį triuką su... kanceliarine kreida. Šis kuklus metodas gali padaryti stebuklus ir išgelbėti jūsų žolę nuo šio žalio nekviesto svečio.

Natūraliai, efektyviai, namuose – samanos neturi jokių šansų

Iš pažiūros nekaltos, vešliai žalios ir minkštos kaip pagalvė samanos – tikras galvos skausmas, kai pasirodo vejoje. Samanos – sodo įsibrovėlės, ne tik gadinančios estetiką, bet ir atimančios iš žolės vandenį, maistines medžiagas ir gyvenamąją erdvę.

Dar blogiau, kad jos labai lengvai plinta, ypač jei tam idealios sąlygos – drėgmė, pavėsis ir rūgštus dirvožemis.

Tačiau jei jūsų vejoje atsirado žalių samanų dėmių, nebūtina skubėti į sodo centrą ieškoti sunkiausio produkto. Kartais užteks kažko daug paprastesnio ir pigesnio.

Pradėkime nuo to, kodėl vejoje iš viso atsiranda samanos? Dažniausiai taip nutinka dėl per rūgštaus dirvožemio, o vieta drėgna ir pavėsinga. Medžiai, sienos, netinkamas laistymas, suspaustas dirvožemis – visi šie veiksniai veikia joms palankiai. O kai jos įsitvirtina, jų labai sunku atsikratyti. Nebent, žinoma, žinote vieną mažą kreidos triuką.

Taip, perskaitėte teisingai. Jums nereikia brangių daiktų iš sodo centro. Užteks mokyklinės kreidos – geriausia baltos, klasikinės ir be jokių priedų.

Ką daryti? Paimkite kelis kreidos gabaliukus ir sutrinkite juos (tiesiog suvyniokite juos į maišelį ir sutrinkite kočėlu arba grūstuve). Gautais milteliais pabarstykite vietas, kur jau įsiveisė samanos. Galiausiai palaistykite tą vietą.

Kas nutinka toliau? Kreida, arba kalcio karbonatas, veikia panašiai kaip sodo kalkės – pakeičia dirvožemio pH iš rūgštaus į šarminį. Kadangi samanos mėgsta rūgštinę aplinką, jos pradeda trauktis.

Verta kartoti šį apdorojimą kartą per mėnesį vegetacijos laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens. Tai ne tik padės atsikratys samanų, bet ir veiksmingai atgrasys nuo jų atsiradimo.

Tęsinys kitame puslapyje: