Visi darome šią klaidą kiekvieną rytą. Atskleista, kodėl antrą kartą virintas vanduo yra nuodai

1. Mažesnis deguonies kiekis ir koncentruoti mineralai

Pakartotinai verdant vandenį, dalis ištirpusių dujų – ypač deguonis – išgaruoja, o vandens tūris sumažėja. Dėl to mineralinės medžiagos, tokios kaip kalcis, magnis ar druskos, tampa labiau koncentruotos. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad įprastomis sąlygomis šie pokyčiai neturi reikšmingo poveikio vandens saugai ar maistinei vertei.

2. Galimi toksinų kaupimosi pavojai

Kai kurie ekspertai įspėja, kad kelis kartus verdant užterštą vandenį, mineralinių medžiagų koncentracija gali padidėti iki kenksmingo lygio. Be to, nitratai gali virsti nitrozaminais – stipriais kancerogenais, kurie, ilgainiui vartojami, gali didinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, methemoglobinemija ar vėžiu.

3. Cheminiai junginiai ir sunkieji metalai

Dar viena rizika – galimas sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, arseno ar švino, kaupimasis. Šių medžiagų koncentracija gali padidėti dėl garavimo ir sumažėjusio vandens kiekio, ypač jei vanduo iš pradžių nėra aukštos kokybės.

4. Praktiški patarimai saugesnei kasdienybei

• Virti tik šviežią vandenį – kiekvienam kartui į arbatinuką pripilkite naujo vandens.
• Jei reikia pervirti – sumaišykite ankstesnį vandenį su papildomu kiekiu šviežio.
• Prieš virimą – jei vanduo chloruojamas, palikite jį kelioms valandoms, kad dalis chloro išgaruotų.

Išvada

Pakartotinis vandens virinimas daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei naudojamas švarus vanduo. Tačiau dažnas tokio vandens vartojimas, ypač esant neaiškiai vandens kokybei, gali padidinti kenksmingų junginių koncentraciją. Paprasčiausia prevencija – įprotis virti tik tiek vandens, kiek reikia, ir naudoti šviežią.