Genijų paslaptis. Atskleista slapta da Vinčio ir Gateso strategija. Darykite tai 10 min. per dieną

Kas galėtų vienyti Renesanso menininką ir skaitmeninės revoliucijos verslininką? Iš pirmo žvilgsnio – niekas. Tačiau Leonardas da Vinčis ir Billas Gatesas turi vieną svarbų įprotį – paprastą, bet neįtikėtinai veiksmingą. Tai senovinė praktika, kuri vėl sulaukia mokslininkų dėmesio: kūrybinė vienatvė. Užtenka vos 10–20 minučių per dieną.

Gatesas ir da Vinčis – ta pati strategija, skirtinga era

Leonardas da Vinčis, kaip pasakoja istorikas Giorgio Vasari, valandų valandas spoksojo į „Paskutinės vakarienės“ paveikslą, nejudėdamas, netapydamas. Jis stebėjo, mąstė, laukė. Tada greitu judesiu pridėjo prie kūrinio reikšmingą detalę ir nuėjo. Tai, kas atrodė kaip sugaištas laikas, iš tikrųjų buvo aktyvus protinis laikas.

Po penkių šimtmečių Billas Gatesas taip pat pasirinko savo sąmoningos vienatvės formą: „Mąstymų savaites“. Jis septynias dienas praleidžia vienas ežero pakrantės namelyje, išjungęs telefoną ir kompiuterį, be susitikimų ir blaškymosi. Jis skaito knygas, užsirašinėja ir apmąsto.

1995 m., per vieną iš šių savaičių, jis pritarė pirmojo „Internet Explorer“ kūrimui.

Du skirtingi žmonės, du skirtingi laikai. Tačiau ta pati intuicija: norint sukurti naujas idėjas, reikia laiko, tylos ir išorinių dirgiklių trūkumo.

Mokslas patvirtina: kūrybiškumas gimsta, kai smegenys „išsijungia“

Neuromokslininkas Josephas Jebelli, knygos „The Brain at Rest“ (2025) autorius, aiškina, kad žmogaus smegenys geriausiai veikia, kai nėra perkrautos. Akivaizdaus neveiklumo akimirkomis – kai nedarome nieko konkretaus – aktyvuojamas neuroninis tinklas, vadinamas numatytojo režimo tinklu.

Šis tinklas yra atsakingas už tokias pagrindines funkcijas kaip:

• kūrybinis mąstymas,
• autobiografinė atmintis,
• savęs apmąstymas,
• strateginiai gebėjimai.

Smegenys geriau funkcionuoja ne tada, kai yra perkrautos dirgikliais, o tada, kai turi laiko atsikvėpti.

Pasak Jebelli, 10–20 minučių sąmoningos tylos ir vienatvės per dieną pakanka šiai smegenų veiklai stimuliuoti. Nereikia medituoti ar atlikti sudėtingų pratimų.

Pavyzdžiui, tereikia:

• vaikščioti vienam,
• rašyti dienoraštyje,
• sėdėti tyloje,
• giliai kvėpuoti nežiūrint į išmanųjį telefoną.

Svarbiausia – neturėti neatidėliotinų tikslų ir trumpam laikui likti atsiribojus nuo išorinio pasaulio.

Sąmoninga vienatvė nėra izoliacija

Pasak Jebelli, reikėtų aiškiai atskirti sąmoningą vienatvę nuo priverstinės izoliacijos. Pirmoji yra naudinga, antroji gali būti žalinga.

Visiškas atsiribojimas nuo pasaulio gali sukelti stresą ir pabloginti psichinę sveikatą. Priešingai, trumpos, bet reguliarios sąmoningos vienatvės akimirkos teigiamai veikia:

• kūrybiškumą,
• protinį aiškumą,
• streso valdymą,
• socialinių santykių kokybę.

Taip pat svarbu, su kuo leidžiame laiką. Buvimas su žmonėmis, kurie mūsų nepraturtina emociškai ar intelektualiai, gali būti labiau varginantis nei vienatvė.

Kūrybinė vienatvė nėra skirta tik išrinktiesiems: ji prieinama visiems, net ir kasdieniame gyvenime. Tiesiog išjunkite telefoną pusvalandžiui ir išeikite pasivaikščioti be tikslo.