Kodėl šis grybas uždraustas rinkti Lietuvoje ir ką slepia mokslininkai? (Foto, video)

Grybas, kuris veikia kaip antidepresantas ir gydo smegenis. Jis turi „supergalių“, kurios apsaugo nuo demencijos ir depresijos.

Tai – gericijus, dar vadinamas liūto karčiais (Hericium erinaceus). Iš pažiūros jis mažai primena įprastą grybą, bet yra gerai žinomas kinų medicinoje. Be to, auga ir Lenkijos miškuose. Lietuvoje ši rūšis itin reta – įtraukta į saugomų rūšių sąrašą, todėl rekomenduojama rinktis iš šio grybo ekstrakto pagamintus maisto papildus. Jo poveikis smegenims išties neįkainojamas: jis ne tik saugo nervų sistemą, bet ir gerina atmintį bei mažina depresijos simptomus.

Gera žinia ta, kad šis grybas puikiai auginamas dirbtinėmis sąlygomis, todėl Lietuvoje nesunku rasti jo maisto papildų, miltelių ar ekstraktų, pagamintų atsakingų augintojų.

Liūto karčių grybas – gydomosios savybės

Tai valgomasis grybas, pasižymintis gydomosiomis savybėmis. Jis auga ant pūvančios medienos ir ypač vertinamas dėl poveikio virškinimo sistemai – padeda esant skrandžio opoms, refliuksui, žarnyno sutrikimams ar net žarnyno vėžiui.

Liūto karčiai turi imuninę sistemą stimuliuojančių polisacharidų, todėl jų poveikis apima visą organizmą. Gerindamas žarnyno mikroflorą, šis grybas teigiamai veikia ir kraujo parametrus – padeda reguliuoti cukraus bei lipidų kiekį, palaikyti normalų kūno svorį ir netgi lengvina lieknėjimą.

Grybo poveikis nervų sistemai atrastas vėliau. Svarbiausias jo poveikis susijęs su nervų augimo faktoriaus (NGF) gamybos skatinimu. Tokį poveikį turi erinacinai ir hericenonai – antioksidantai, esantys vaisiakūniuose ir grybienos ekstraktuose. Jie buvo tiriami sergant tokiomis neurologinėmis ligomis kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga ar išsėtinė sklerozė. Preliminarūs duomenys rodo ir galimą grybo antidepresinį poveikį.

Liūto karčių grybas – poveikis atminčiai

Australijos Kvinslando universiteto ir Korėjos universitetų mokslininkai atrado naujus biologiškai aktyvius junginius – hericeną C ir N-de-feniletil-izohericeriną (NDPIH). Jie pasižymi išskirtiniu gebėjimu skatinti neuritų (aksonų) augimą hipokampo neuronuose.

Hipokampas – tai smegenų sritis, atsakinga už atmintį ir emocijų apdorojimą. Tyrimuose šie junginiai skatino intensyvų neuronų ataugų augimą bei šakojimąsi, o svarbiausia – jie prasiskverbia pro kraujo ir smegenų barjerą.

„Laboratoriniuose tyrimuose atradome, kad junginiai iš Hericium erinaceus skatina neuronų ataugų augimą, pailgina jas ir sujungia su kitomis nervų ląstelėmis“, – aiškina tyrimo autorius prof. Frederikas Meunier.

Liūto karčiai – maisto papildai su ekstraktu

Tyrėjai mano, kad šis atradimas gali padėti sukurti preparatus, galinčius apsaugoti nuo neurodegeneracinių ligų arba padėti jas gydyti. Nors vaistai dar nėra sukurti, jau dabar galima pasinaudoti liūto karčių neuroprotekcinėmis savybėmis, vartojant maisto papildus su jų ekstraktu.

Tokie papildai rekomenduojami:

● esant virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimams;

● profilaktiškai – kaip apsauga nuo demencijos;

● bendram organizmo stiprinimui.

Paprastai preparatuose būna apie 500 mg ekstrakto vienoje kapsulėje.

Liūto karčių šalutinis poveikis ir kontraindikacijos

Tyrimai rodo, kad saugi dozė – iki 1 g ekstrakto per dieną 16 savaičių laikotarpiui.

Galimas šalutinis poveikis:

● lengvi virškinimo sutrikimai;

● odos bėrimai;

● alerginės reakcijos (ypač perdozavus).

Kada nevartoti liūto karčių grybo:

● nėštumo ir žindymo metu, vaikams (poveikis neištirtas);

● sergant autoimuninėmis ligomis (gali sustiprinti simptomus);

● vartojant antikoaguliantus ar vaistus nuo diabeto (didina kraujavimo ir hipoglikemijos riziką);

● prieš chirurgines operacijas (nutraukti bent prieš 2 savaites);

● gydantis imunosupresantais (gali panaikinti vaistų poveikį).

Atminkite, kad visada svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku prieš pradedant vartoti bet kokius naujus papildus, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus.