Rudens gėrybės smūgis. Kaip moliūgas tampa grėsme sveikatai?

Kada moliūgas tinka ne visiems?

Inkstų problemos. Moliūgas yra gausus kalio šaltinis, tačiau būtent ši savybė gali būti problemiška žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga. Organizmas, negalintis susidoroti su kalio pertekliumi, gali greitai pajusti net nedidelės moliūgų sriubos porcijos poveikį.

Todėl laikantis mažai kalio turinčios dietos, šią daržovę reikėtų vartoti kaip „kontrolinį“ produktą – nedideliais kiekiais ir visada pasikonsultavus su nefrologu ar dietologu. 

Ličio terapija. Mažiau akivaizdi kontraindikacija yra ličio terapija. Moliūgas, ypač jo sėklos ar jų turintys preparatai, turi silpną diuretikų poveikį. Tai gali sutrikdyti vaisto kiekį kraujyje, todėl praktiškai pacientas, vartojantis litį, turėtų aptarti moliūgo įtraukimą į savo mitybą su gydytoju.

Alergija ir kryžminės reakcijos. Nors alergija moliūgams yra reta, ji gali būti varginanti. Jautriems asmenims gali niežėti burna, atsirasti bėrimų ir net pasunkėti kvėpavimas. Be to, kryžminės reakcijos gali pasireikšti, pavyzdžiui, su kitais moliūgais arba kiečio žiedadulkėmis. Jei simptomai atsiranda suvalgius moliūgo, tai ženklas, kad reikia kreiptis į alergologą. 

Jautrus žarnynas. Žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, moliūgas ne visada yra saugus pasirinkimas. Tai maisto produktas, kuris mažais kiekiais gali būti gerai toleruojamas, tačiau didesnėmis porcijomis jis gali greitai pabloginti simptomus. T

aip yra dėl fruktanų – angliavandenių, priskiriamų FODMAP rūgštims, buvimo. Praktiškai tai reiškia, kad žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, turėtų laikytis saiko ir eksperimentuoti su mažomis porcijomis. 

Moliūgas ir vaikai. Kita vertus, tėvai turėtų nepamiršti, kad moliūgų sėklos, nors ir gausios maistinių medžiagų, netinka mažiems vaikams. Dėl kietos tekstūros ir mažo dydžio jos gali užspringti. Pediatrai rekomenduoja sėklas patiekti sumaltas arba kaip moliūgų sviestą, užteptą ant duonos. 

Aukštas glikemijos indeksas – ką tai reiškia praktiškai?

Moliūgas, ypač virtas arba tyrelėje, turi gana aukštą glikemijos indeksą. Tai gali kelti nerimą žmonėms, sergantiems atsparumu insulinui ar diabetu. Tačiau verta prisiminti, kad glikeminė apkrova taip pat svarbi, ir dėl mažo angliavandenių kiekio 100 g jis paprastai yra mažas.

Kitaip tariant, nedidelė porcija kepto moliūgo, įdėta į salotas, nesukels staigaus cukraus kiekio kraujyje šuolio, ypač jei patiekale taip pat yra baltymų ir sveikųjų riebalų. Didelis dubuo saldžios kreminės moliūgų sriubos su skrebučiais – jau kita istorija. 

Kartus skonis kaip įspėjimas

Ne kiekvienas moliūgas yra valgomas. Jei jo minkštimas turi ryškiai kartų skonį, tai rodo, kad jame yra kukurbitacinų – junginių, kurių per didelis kiekis gali būti toksiškas. Pasitaikė atvejų, kai suvalgius labai karčiųjų veislių, pasireiškė stiprus virškinimo trakto sutrikimas ir net plaukų slinkimas. Todėl prieš verdant ar kepant visada verta paragauti nedidelio moliūgo gabalėlio. Jei atsiranda būdingas kartumas, geriau visą išmesti.