Kodėl katė šnypščia ant jūsų? Šis garsas pasako daugiau, nei manote

Todėl pateikiame keletą patarimų, kaip atpažinti, ką katė bando perduoti savo šnypštimu.

Katės šnypštimas nėra piktumo ženklas, o veikiau įspėjamasis signalas ir emocijų – baimės, netikrumo ar nusivylimo – išraiška. Nors šis garsas gali skambėti grėsmingai, tai natūralus bendravimo būdas, padedantis išvengti agresijos. Jo reikšmės supratimas yra raktas į geresnius santykius su savo kate – tokius, kurie būtų pagrįsti empatija, pasitikėjimu ir abipuse pagarba.

Kodėl katė šnypščia?

Šnypštimas yra natūrali gynybinė reakcija. Katės jį naudoja norėdamos parodyti  baimę, stresą ar grėsmės jausmą. Kai katė susiduria su šunimi, nauja kate, nepažįstamuoju ar net neįprastu daiktu, ji gali reaguoti taip. Šnypštimas dažnai yra  pirmasis įspėjimas: „Palikite mane ramybėje“.

Tokioje situacijoje gyvūnas užima būdingą pozą – jo akys plačiai atmerktos, ausys atloštos, o nugara išlenkta. Akivaizdu, kad katė jaučiasi nesaugi ir mieliau atbaido priešininką, o ne puola.

Įdomu tai, kad tyrėjai teigia, jog  šnypštimo garsas primena gyvatės garsą. Tai vadinama gynybine mimika – elgesiu, kuriuo siekiama imituoti pavojingas rūšis, siekiant išvengti konfrontacijos.

Katės šnypštimas kaip emocijų ženklas

Nors šnypštimas skamba grėsmingai, jį dažniausiai lydi baimė, o ne pyktis. Tai emocinė reakcija į stresinę situaciją. Katė gali šnypšti ant šuns, naujo namų ūkio nario ar net savo šeimininko, jei jaučiasi prislėgta ar, kad jai grasinama. Esant dideliam nerimui, šnypštimas gali sustiprėti iki garsaus urzgimo, knarkimo ar net riksmo – ir nuo to gynybinė ataka yra visai šalia.

Kai kurios katės šnypščia dažniau nei kitos. Tai priklauso nuo jų temperamento, ankstesnės patirties ir pasitikėjimo aplinka lygio. Jaunos katės, kurios dar tik mokosi reaguoti į dirgiklius, gali šnypšti dažniau – tai jų instinktyvus būdas parodyti, kad jos viršija savo galimybes.

Kada šnypštimas yra geras ženklas?

Nors tai gali atrodyti paradoksaliai, šnypštimas ne visada yra blogas dalykas. Daugeliu atvejų tai  sveika gynybinė reakcija, rodanti, kad katė žino, kaip perteikti savo emocijas ir ribas. Jei katė šnypščia naujam augintiniui namuose, ji siunčia aiškią žinutę: „Man reikia laiko, laikykis atokiau“.

Tai daug geriau nei staigus puolimas. Taip katė išmoksta išlieti įtampą be smurto. Todėl situacijose, kai katė šnypščia iš baimės ar nuostabos, turėtume suprasti, kad ji perteikia savo emocijas, o ne bando jas „nutildyti“.

Kaip reaguoti, kai katė šnypščia?

Svarbiausia nerėkti, nebausti ir nemėginti nuraminti katės. Tai tik padidins gyvūno stresą. Jei katė šnypščia, geriausia tiesiog atsitraukti ir duoti jai erdvės.  Taip pat venkite žiūrėti tiesiai į akis – kačių kalba tai yra iššūkio ženklas.

Jei šnypštimas kartojasi dažnai, verta pabandyti nustatyti jo priežastį. Ar namuose atsirado naujas augintinis? Ar pasikeitė rutina? Galbūt katė turi sveikatos problemų ir jaučia skausmą? Tokiais atvejais konsultacija su elgsenos specialistu ar veterinarijos gydytoju gali padėti nustatyti streso priežastį ir parengti veiksmų planą.

Jei gyvūnai bendrauja tarpusavyje (pvz., namuose atsirado nauja katė ar šuo), reikėtų lėtai ir kontroliuojamai supažindinti juos – geriausia pro uždarytas duris arba narvą, kad abi šalys priprastų prie naujojo draugo kvapo ir buvimo.

Ar verta nerimauti dėl katės šnypštimo?

Ne visada. Šnypštimas yra natūrali kačių elgesio dalis – savotiškas emocinis apsauginis vožtuvas. Problemos kyla tik tada, kai katė dažnai šnypščia be jokios aiškios priežasties arba taip reaguoja į savo šeimininką. Tai gali rodyti pasitikėjimo praradimą arba gilesnes elgesio problemas.

Tokioje situacijoje labai svarbu atkurti gyvūno saugumo jausmą, pasitelkiant kantrybę, ramybę ir nuspėjamumą. Rimtesniais atvejais verta kreiptis pagalbos į specialistą, kuris galėtų įvertinti situaciją ir rekomenduoti konkrečias taisomąsias priemones.