Genialiai paprasta: grindys be vamzdžių, šiluma be nuostolių – norvegiškas sprendimas, kuris stebina Europą

Nepastovios Lietuvos žiemos sąlygomis, kai temperatūra gali svyruoti nuo teigiamos iki stiprių šalčių, energijos taupymas ir pastatų efektyvumas tampa ypač svarbūs.

Dauguma namų ūkių remiasi aktyviomis grindų šildymo sistemomis – vamzdžiais ar elektriniais kabeliais.
Tačiau Skandinavijos šalių, ypač Norvegijos, patirtis siūlo kitokį, paprastesnį ir efektyvesnį požiūrį: ne šildyti grindis, o neleisti šilumai iš jų išeiti.

Dviguba izoliacija vietoje šildymo

Norvegai įsitikinę: komfortas namuose priklauso ne nuo šildymo galingumo, o nuo to, kiek šilumos sugebi išlaikyti viduje.

Todėl jų namuose grindys šiltos ne nuo vamzdžių ar kabelių, o nuo tobulos izoliacijos, kuri neleidžia šilumai pabėgti per pamatą.

• Norvegai vietoj įprasto 50 mm izoliacijos sluoksnio naudoja net du kartus storesnį – 100 mm XPS polistireną.
• Jis dedamas tiek iš išorės, tiek po grindimis, sudarydamas nepertraukiamą šilumos barjerą.
• Tokiu būdu šaltis nekyla iš grunto, o visa pagaminta šiluma lieka namų viduje.

Kai energija brangsta, o standartai griežtėja, norvegai siūlo paprastą, bet genialų sprendimą: ne šildyti grindis, o neleisti šilumai iš jų išeiti.

Todėl grindys čia šiltos savaime – be jokių sistemų ar karšto vandens cirkuliacijos.

Šalčio blokavimas iš grunto

Gruntas po namu – tarsi nematomas šilumos vagis, tyliai ištraukiantis energiją iš pastato. Todėl norvegai vietoj paprastos izoliacijos renkasi dvigubą pamatų apsaugą nuo šalčio, kuri tapo jų išskirtiniu statybos standartu.

Dviguba pamatų šilumos izoliacija

Jei daugelyje projektų dedamas tik 50 mm storio izoliacijos sluoksnis išorėje, norvegų statybų normos reikalauja mažiausiai 100 mm ekstruzinio polistireno (XPS) tiek išorinėje pamato pusėje, tiek po vidine grindų danga. Toks sprendimas sukuria vientisą, tvirtą ir drėgmei atsparų šiluminį barjerą.

Pagrindinė naudojama medžiaga – ekstruzinis polistirenas (XPS)

Tai ne paprastas putplastis, o aukšto tankio, uždarų porų struktūros izoliacinė medžiaga, kuri beveik neįgeria drėgmės iš grunto ir išlaiko savo šilumines savybes net po daugelio metų.

Trigubas rezervas: paslaptis, kodėl norvegų radiatoriai dirba tyliai ir ekonomiškai

Skandinavų požiūris paprastas – radiatoriai turi būti galingesni už katilą. Dėl to šiluma paskirstoma tolygiai, o sistema veikia efektyviau net su žemos temperatūros vandeniu.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, tačiau sprendimas pagrįstas fizika:

• Jei kambariui apšildyti reikia 1500 W šilumos, mažesnis radiatorius turi būti labai karštas – apie 70–80 °C.
• Tačiau jei radiatorius teoriškai gali atiduoti 4500 W, pakanka vos 40–50 °C temperatūros vandens, kad pasiektum tą patį šilumos efektą.

Šiuolaikiniai šilumos siurbliai ir kondensaciniai katilai geriausiai veikia su vėsesniu vandeniu – apie 45 °C. Kuo vanduo šaltesnis, tuo didesnis jų efektyvumas ir mažesnės sąskaitos už šildymą.

Tokio tipo namuose užtenka vos 47 °C vandens, kad būtų šilta ir jauku, kai įprastose sistemose tenka kaitinti iki 80 °C.

Paprastumas, kuris taupo energiją

Norvegai įrodo, kad šiluma namuose priklauso ne nuo technologijų kiekio, o nuo to, kaip gerai pastatas išlaiko šilumą. Kartais efektyvumas slypi ne sistemos sudėtingume, o jos paprastume.

Tokio tipo grindys šyla ne nuo vamzdžių ar kabelių, o todėl, kad šiluma užsilaiko pačiame betone ir neištrūksta per pamatą.

Rezultatas:

• Šiluma neišeina į gruntą;
• Grindys išlieka maloniai šiltos net be šildymo vamzdžių;
• Katilas ar šilumos siurblys veikia maksimaliu efektyvumu;
• Energijos sąnaudos sumažėja iki minimumo.