Tai pati kenksmingiausia sriuba pasaulyje. „Gaminama beveik kiekvienuose namuose“

Dešimtmečius vištienos sriuba buvo namų šilumos, rūpesčio ir sveikatos simbolis. Ši sriuba, kurią virė močiutės ir ją valgydavome peršalus, turėjo veikti kaip natūrali gydymo priemonė.

Tačiau naujausi tyrimai kelia abejonių dėl jos naudos sveikatai. Problema slypi ne pačiame recepte, o šiuolaikinės mėsos pramonės realijose ir klaidose, kurias darome gamindami vištienos sriubą, perspėja ekspertai.

Pasak mokslininkų, tradicinio sultinio ingredientuose – kauluose, odoje ir riebaluose – gali būti antibiotikų ir augimo hormonų, naudojamų pramoninėje gyvulininkystėje, likučių. Būtent šie ingredientai, suteikiantys sriubai sodrų skonį, gali kelti pavojų sveikatai, jei vartojami reguliariai.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į klaidas, kurias darome ruošdami šią populiarią sriubą. Štai svarbiausios iš jų:

• Užvirinant vandenį – per pirmąsias 10–15 virimo minučių į vandenį išsiskiria potencialiai kenksmingos medžiagos. Jei vanduo nekeičiamas, jos patenka į mūsų organizmą.
• Gaminimas su oda ir riebalais – tai mėsos dalys, kuriose yra daugiausia teršalų.
• Per didelis druskos ir skonio stipriklių vartojimas – sultinio kubeliai ir prieskonių mišiniai dažnai turi mononatrio glutamato ir konservantų, kurie apkrauna kepenis ir inkstus.

Norint mėgautis sultinio skoniu nesijaudinant dėl ​​savo sveikatos, mokslininkai rekomenduoja kelis paprastus jo paruošimo pakeitimus:

• Išpilkite vandenį nuo pirmojo virimo, kad pašalintumėte kenksmingas medžiagas.
• Prieš naudodamai mėsą, nuimkite nuo jos odą ir riebalus.
• Ribokite druskos kiekį ir venkite paruoštų prieskonių, kurių sudėtyje yra konservantų.

Šie paprasti žingsniai leis jums mėgautis tradiciniu skoniu be jokių neigiamų pasekmių sveikatai.

Sultinys, nors ir giliai įsišaknijęs kulinarinėje tradicijoje, šiuolaikinės maisto pramonės amžiuje reikalauja didesnio kruopštumo jį ruošiant. Tik tada galime būti tikri, kad tai, ką patiekiame ant stalo, tikrai naudinga sveikatai.