Jūsų kiemo pievelėje auga grybai? Kaip efektyviai jų atsikratyti?

Grybai ant vejos – gerai ar blogai?

Grybai vejoje yra problema, su kuria daugelis sodininkų susiduria sezono metu nuo birželio iki spalio. Nors šių organizmų buvimas gali gerokai sumažinti vejos estetinę vertę, tai ne visada yra priežastis panikuoti.

Tačiau jų buvimas rodo specifines dirvožemio sąlygas, į kurias gali reikėti atkreipti dėmesį ir jas ištaisyti. Reguliarus grybų atsiradimas rodo, kad reikia pagerinti drenažą ir reguliariai šalinti augalų liekanas. Taip pat gali prireikti koreguoti tręšimą, pirmiausia sumažinant fosforo kiekį, kad būtų pagerinta maistinių medžiagų pusiausvyra dirvožemyje.

Grybiai paprastai atsiranda vejose po gausaus lietaus, ypač lengvose ir smėlingose ​​dirvose. Jie gali sudaryti vadinamuosius raganų ratilus, kurie plečiasi radialiai ir sukelia lokalius žolės spalvos pokyčius į ryškiai žalią. Nors šios vaisiakūnių sankaupos gali suteikti sodui žavesio, ilgalaikis jų augimas sukelia vandens sulaikymo problemų , dėl to – ligas ir žolės žūtį.

Verta prisiminti, kad ne visi sodo grybai yra kenksmingi. Kai kurie gali atlikti teigiamas funkcijas, sudarydami simbiotinį ryšį su augalų šaknimis per mikorizę. Šie grybai padeda skaidyti organines medžiagas, didina dirvožemio derlingumą ir palengvina augalų vandens bei maistinių medžiagų įsisavinimą.

 Mikorizę formuojantys grybai pirmiausia yra ektomikoriziniai grybai (pvz., baravykai, musmirės) ir arbuskuliniai mikoriziniai grybai (pvz., Glomus, Rhizophagus). Tačiau dauguma kepurėtųjų grybų, kurie atsiranda vejose po lietaus, yra kenksmingi, todėl rekomenduojama juos pašalinti.

Kodėl grybai auga ant vejos?

Grybai vejose atsiranda pirmiausia dėl per didelės drėgmės ir likusių organinių medžiagų. Stiprių liūčių metu ant vejos paliktos nupjautos žolės liekanos sudaro idealią aplinką grybams augti. Tokiomis sąlygomis drėgnos augalų liekanos tampa grybienos veisimosi vieta, kuri sparčiai auga ir sudaro paviršiuje matomus vaisiakūnius.

Kitas svarbus veiksnys, prisidedantis prie grybų augimo, yra per lengvas ir maistinių medžiagų neturtingas dirvožemis. Tokiose vietose susiformavusi veja yra jautresnė grybelio invazijai, ypač jei veja nėra reguliariai prižiūrima. Netinkamas tręšimas, ypač azoto trūkumas ir fosforo perteklius, gali dar labiau prisidėti prie šių nekviestų svečių invazijos į veją.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į pavėsyje esančias vietas, kur klesti grybai. Medžių ar pastatų pavėsyje esančios vejos yra jautresnės grybams dėl ilgalaikės drėgmės ir riboto oro srauto. Be to, pernelyg suspaustas dirvožemis taip pat skatina nepageidaujamų organizmų augimą.

Tęsinys kitame puslapyje: