Medus sukietėjo? „Honey.com“ pataria, kaip jį atgaivinti per 30 s

Medaus kristalizacija – visiškai natūralus procesas. Jei medus tampa tirštas, grūdėtas ar sukietėjęs, tai nereiškia, kad jis pasenęs ar sugadintas – tiesiog cukraus molekulės grįžta į kristalų formą.

Daugelis mėgina „atšildyti“ medų mikrobangų krosnelėje, tačiau taip jis perkaitinamas netolygiai, dėl ko gali būti sunaikinti fermentai, aromatas ir vertingos medžiagos.

Kaip atkurti medų iki kreminės konsistencijos vos per 30 sekundžių, pataria „Honey.com“.

Kaip tai padaryti saugiai ir be mikrobangų krosnelės

Jums reikės:

• stiklainio su sukietėjusiu medumi (svarbu, kad indas būtų stiklinis, o ne plastikinis);
• ąsočio arba gilaus dubens;
• karšto, bet ne verdančio vandens.

Kaip tai padaryti:

• Į ąsotį ar dubenį įpilkite karšto vandens – tiek, kad jis siektų maždaug pusę stiklainio aukščio;
• Įstatykite stiklainį su medumi į vandenį;
• Palikite 20–30 sekundžių, tada švelniai pamaišykite medų šaukštu;
• Jei reikia, kartokite procesą, kol medus taps minkštas ir kreminis;
• Nenaudokite verdančio vandens – aukšta temperatūra sunaikina fermentus ir aromatą.

Kodėl tai veikia?

Medaus kristalai tirpsta pamažu ir tolygiai švelniai šiltoje aplinkoje, o ne nuo staigaus temperatūros šoko. Tokiu būdu išsaugomi fermentai, aromatiniai junginiai ir natūrali antibakterinė medaus galia, dėl kurių jis vertinamas tiek mityboje, tiek sveikatai.

Kodėl nereikėtų tirpinti medaus mikrobangų krosnelėje

Mikrobangų krosnelė kaitina nevienodai – vienoje vietoje medus gali įkaisti iki 90 °C, o kitoje likti beveik šaltas.

Dėl to medus gali:

• prarasti arba sumažinti fermentų aktyvumą (būtent šie fermentai suteikia medui natūralių gydomųjų savybių);
• pakeisti skonį ir aromatą;
• tapti tamsesnis ir mažiau kvapnus.

Šiluma virš 40–42 °C pradeda pažeisti biologiškai aktyvias medžiagas, todėl natūralus medus netenka dalies savo vertės.

Kaip neleisti medui greitai sukietėti

• Laikykite medų kambario temperatūroje, o ne šaldytuve – šaltis spartina kristalizaciją;
• Rinkitės stiklinį indą, o ne plastikinį – stiklas padeda išlaikyti pastovesnę temperatūrą ir saugo medaus savybes;
• Natūralus, neperdirbtas medus (neperšildytas ir ne „mišrus“) kristalizuojasi tolygiau, o vėliau jį lengviau atkurti iki skystos konsistencijos.

Medaus kristalizacija nėra defektas – tai ženklas, kad medus yra tikras, natūralus ir kupinas maistingųjų medžiagų.
Viskas, ko reikia, kad jis vėl taptų švelnus ir tekantis, – šiek tiek šilto vandens ir kantrybės.