Didysis persilaužimas: Europa pereina prie naujo šildymo modelio

Europos Sąjungoje įgyvendinamas planas palaipsniui atsisakyti gamtinių dujų kaip šilumos šaltinio, o tam padės ETS2 (Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema) sistema, kuri apmokestins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjus. Nors šios sistemos galiojimo pradžia gali būti atidėta iš 2027-ųjų į 2028-uosius, pagrindinės datos nesikeičia.

Nuo 2030 m. bus uždrausta montuoti naujus dujinius katilus naujuose pastatuose, o iki 2040 m. dujiniai katilai turės išnykti apskritai (arba turės būti visiškai pakeisti).

ES dujoms sako „viso gero“ 

Pagal atnaujintą ES direktyvą valstybės narės jau nuo šių metų nebegali skirti viešųjų lėšų dujinių katilų įrengimui. Išimtis galioja tik hibridinėms sistemoms, kuriose dujinis šilumos šaltinis veikia kartu su atsinaujinančios energijos įranga.

Dujų era namų katilinėse artėja prie pabaigos?

Štai pokyčių grafikas Lenkijoje, nulemtas Europos Sąjungos klimato direktyvų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. subsidijų skyrimo vien dujiniams katilams pabaiga 

Iš viešųjų programų (pvz., „Švarus oras“) jau nebegalima gauti finansavimo vien dujinio katilo įsigijimui, jei jis yra vienintelis šilumos gaminimo šaltinis.

Nuo 2028 m. galimi papildomi mokesčiai (ETS2)

Planuojama pastatus įtraukti į naują emisijų prekybos sistemą, o tai gali reikšti papildomus mokėjimus už išmetimus, susijusius su šildymu dujomis.

Nuo 2030 m.

Draudimas montuoti naujuose pastatuose

Kiekviename naujai statomame name turės būti įrengtas nulinės emisijos šilumos šaltinis, o tai praktiškai eliminuoja dujinius katilus kaip vienintelį sprendimą.

Iki 2040 m. visiškas iškastinio kuro katilų atsisakymas: ką tai reiškia gyventojams?

Europos Sąjungos strateginis tikslas numato, kad iki 2040 m. pastatų šildymas turi būti visiškai grindžiamas atsinaujinančios energijos šaltiniais. Tai yra esminė žaliojo kurso dalis, skirta sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Kas bus su jau veikiančiomis šildymo sistemomis?

Šiuo metu nėra jokių ES ar nacionalinių teisės aktų, kurie reikalautų nedelsiant ir privalomai pakeisti gerai veikiančius dujinius katilus esamais pastatuose. Ekspertai pabrėžia, kad šiuo klausimu būtina išlaikyti aiškų atskyrimą tarp:

• Esamų pastatų, kuriuose įrengtos dujinės sistemos, galimybė būti eksploatuojamoms toliau;
• Naujų pastatų, kuriems ateityje bus taikomi griežtesni energinio efektyvumo reikalavimai.

Galima finansinė parama šildymo sistemų modernizavimui

Gyventojai ir toliau gali gauti paramą senų katilų keitimui į efektyvesnes ir aplinkai draugiškesnes sistemas, tokias kaip:

• šilumos siurbliai;
• biomasės katilai;
• elektrinis šildymas;
• taip pat finansavimą pastato termomodernizacijai (pavyzdžiui, per programą „Švarus oras“).

Šios priemonės skirtos padėti namų ūkiams pereiti prie ekonomiškesnių ir mažiau taršių sprendimų.

• Nuo 2030 metų – draudimas montuoti dujinius katilus naujuose pastatuose;
• Nuo 2030-ųjų Europos Sąjungoje įsigalios draudimas montuoti dujinius katilus naujai statomuose pastatuose.

Po šios datos statomi namai privalės naudoti alternatyviuosius šilumos šaltinius, tokius kaip:

• šilumos siurbliai;
• prisijungimas prie centralizuoto šildymo tinklų;
• kiti atsinaujinančiosios energijos sprendimai.

Tai yra aiškus žingsnis link tvaresnės statybos ir energinio efektyvumo.

2040 ar 2050? Kada teks atsisakyti dujinio katilo?

Pagal ES klimato paketą „Fit for 55“, orientacinė data, kada dujiniai katilai turėtų palaipsniui dingti iš Europos šildymo sektoriaus, yra 2040-ieji.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad:

• Tai nereikš, kad gyventojai bus verčiami išmontuoti veikiančius katilus;
• Data žymi technologinę ir rinkos kryptį, o ne konkrečią prievolę išmontuoti turimas sistemas;
• Perėjimas bus laipsniškas, su ilgalaikėmis pereinamojo laikotarpio nuostatomis.

Lietuvoje, kaip ES narėje, taip pat bus įgyvendinamos minėtos direktyvos.