Kodėl vitaminas D kartais „neveikia“? Štai kas sumažina jo veiksmingumą

Vitaminas D ir rūkymas

Cigarečių dūmuose yra šimtai toksiškų medžiagų, kurios pagreitina vitamino D skaidymą ir sutrikdo jo metabolizmą. Tyrimai aiškiai rodo, kad rūkančiųjų organizme vidutiniškai yra mažesnė 25(OH)D koncentracija nei nerūkančiųjų.

Vitaminas D ir antsvoris bei nutukimas

Vitaminas D yra tirpus riebaluose. Tai reiškia, kad antsvorio ir nutukimo turintiems asmenims didelė jo dalis yra kaupiama riebaliniame audinyje ir tampa biologiškai neprieinama kitiems audiniams. Praktiškai nutukusiems asmenims dažnai reikia didesnių vitamino D dozių, kad būtų pasiektas toks pat biologinis poveikis kaip ir normalaus svorio asmenims.

Lėtinės ligos – absorbcijos ir aktyvacijos problemos

Virškinimo ligos, tokios kaip Krono liga, opinis kolitas, celiakija ar trumposios žarnos sindromas, sutrikdo riebalų, o kartu su jais – ir vitamino D, įsisavinimą.

Kepenų ir inkstų ligos yra vienodai svarbios. Kepenys vitaminą D paverčia 25-hidroksivitaminu D, o inkstai – aktyvia forma – kalcitrioliu. Kai kuris nors iš šių organų neveikia tinkamai, vitamino D veiksmingumas gerokai sumažėja.

Amžius – kuo toliau, tuo sunkiau

Senėjimas yra susijęs su natūraliu organizmo gebėjimo sintetinti ir panaudoti vitaminą D mažėjimu. Vyresnio amžiaus suaugusiųjų oda, veikiama saulės spindulių, pagamina žymiai mažiau vitamino D, inkstai jį mažiau efektyviai aktyvina, o žarnynas jį pasisavina mažiau efektyviai.

Todėl vyresnio amžiaus žmonės yra viena iš grupių, kurioms labiausiai gresia vitamino D trūkumas, ir jiems dažnai reikia didesnių papildų dozių bei reguliariai stebėti 25(OH)D kiekį.