2076 % viršyta norma: skaičiai, kurie turėtų priversti kiekvieną užsidaryti langus

Trumpai:

• Lietuvoje situacija su oro tarša ir „rūkaliais“ yra gerokai geresnė nei Lenkijoje ar Ukrainoje, tačiau tam tikrų iššūkių vis dar turime, ypač individualių namų kvartaluose šaltuoju metų laiku.
• Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje, anglys šildymui naudojamos vis rečiau. Dominuoja biokuras (malkos, granulės) ir šilumos siurbliai. Visgi, pagrindinė problema išlieka seni, neefektyvūs katilai, kurie kūrenami drėgnomis malkomis arba, blogiausiu atveju, atliekomis (baldinėmis plokštėmis, plastiku).

Nors Europoje dedamos pastangos didinti energinį efektyvumą, Lenkijoje ambicinga programa „Švarus oras“ (lenk. Czyste Powietrze) išgyvena krizę. Naujausi duomenys apie gyventojų pasirenkamus šilumos šaltinius siekia praėjusių metų rugpjūtį, o naujų paraiškų skaičius drastiškai nukrito – iki vos 300 per savaitę. Šis nuosmukis sutapo su viena šalčiausių pastarųjų metų žiemų. Energetinė krizė miestus nubloškė dešimtmečiais atgal, privertusi gyventojus vėl masiškai naudoti dūminančias anglines krosnis – vadinamąsias „rūkales“.

Rekordinė tarša: skaičiai šokiruoja

Oro taršos stebėjimo platformos „SMOG N.E.W.S.“ duomenys rodo, kad kietųjų dalelių koncentracija daugelyje vietovių pasiekė kritinę ribą. Pavyzdžiui, sausio 12 d. Sokolove Palenkėje normos buvo viršytos daugiau nei 20 kartų: PM2,5 dalelių koncentracija siekė 321 µg/m³ (2076 %), o PM10 – 469 µg/m³ (1041 %). Panaši situacija fiksuota ir Chełme, kur sausio 11 d. kietųjų dalelių PM2,5 koncentracija normas viršijo beveik 15 kartų.

Dėl miestuose tvyrančio tiršto smogo vis daugiau gyventojų skundžiasi akių perštėjimu, gerklės dirginimu ir kvėpavimo sunkumais. Reaguodamas į pavojingai padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją, Vyriausybinis saugumo centras (RCB) kasdien platina skubius įspėjimus.

Siekdami apsaugoti sveikatą, specialistai ragina gyventojus:

• riboti veiklą lauke – vengti ilgų pasivaikščiojimų, ypač ryte ir vakare, kai tarša didžiausia;
• nevėdinti patalpų – laikyti langus sandariai uždarytus, kad į patalpas nepatektų smogas;
• vengti fizinio krūvio – nesportuoti lauke, nes intensyviai kvėpuojant į plaučius patenka daugiau toksinių medžiagų.

Mokslininkų verdiktas: smogas augina papildomus kilogramus

Nors neigiamas smogo poveikis kvėpavimo takams žinomas seniai, naujausi McMasterio universiteto (Kanada) mokslininkų tyrimai, publikuoti žurnale Environmental Research, atskleidžia dar vieną pavojų – nešvarus oras gali tiesiogiai skatinti nutukimą.

Tyrėjai nustatė, kad ilgalaikis kietųjų dalelių PM2,5 poveikis organizmui sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus:

• liemens apimtis padidėja vidutiniškai 1,2 cm;
• kūno masės indeksas (KMI) pakyla vienu vienetu;
• padidėja pilvo riebalų sankaupų rizika.

Mokslininkų teigimu, smogas lėtina medžiagų apykaitą ir mažina organizmo gebėjimą efektyviai skaidyti cukrų, todėl svoris gali augti net nekeičiant mitybos įpročių. Tai tiesiogiai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei 2 tipo cukriniu diabetu.

Nuo patarimų prie sisteminių pokyčių

Ekspertai pabrėžia, kad smogo problema nėra vien nepalankių oro sąlygų pasekmė – tai dešimtmečius vykdytos netinkamos energetikos politikos rezultatas.

Pagrindinės reformų kryptys:

• termomodernizacija – pastatų apšiltinimas, siekiant sumažinti energijos poreikį;
• krosnių keitimo mechanizmas – finansinė parama gyventojams, kad jie galėtų atsisakyti taršių anglių krosnių (vadinamųjų kopciuchy);
• edukacija – visuomenės informavimas apie taršos poveikį sveikatai ir ilgalaikę naudą pereinant prie tvarių šildymo būdų.