Jau senovėje žmonėse buvęs siekis išvengti griaunančių ir įvaldyti kuriančias vėjo galias skatino pažinimo pastangas. Lietuvininkų, kuršių, vokiečių kalbomis užrašytoje tautosakoje atsispindi ilgametė stebėjimų patirtis sumišusi su pagarbia baime, noru sutramdyti, apibendrinti ir palenkti vėją į savo pusę. Poreikį stebėti vėjo kryptį ir stiprumą architektūroje išreiškia vėjarodės. Pagal jų rodomą vėjo kryptį seniau žmonės spėdavo orus. Lietuvoje ypatingai vėjarodės buvo paplitusios Klaipėdos krašte, kadangi ten siaučiantys dažnai vėjai galėdavo atnesti netikėtas orų permainas. Be to, stebėti vėją buvo labai svarbu ir žvejams, kurie ruošdavosi plaukti į jūrą.