Antrinis atliekų panaudojimas
.
(2)
2016-07-02
-1
Per dieną žmogus išmeta apie 2 kg šiukšlių, t.y. du kartus daugiau nei prieš 30 metų. KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame seminare viešėjusi beatliekio ir minimalistinio gyvenimo būdo (angl. zero waste) pradininkė Bea Johnson (JAV) savo pavyzdžiu įrodinėja, kad šeimos narių vienerių metų šiukšlės gali būti sutalpinamos pusės litro stiklainyje.
(4)
2015-11-30
19
Po Didžiojo sprogimo Visatoje susidarė tik trys cheminiai elementai. Vandenilis helis ir litis. Daugiau cheminių elementų nebuvo. O mes juos nešame į konteinerį. Vilniaus regioniniame sąvartyne jau yra beveik 2 mln. tonų atliekų. Kiek juose yra vertingų metalų, plastikų, biokuro?
(0)
2014-11-27
11
Didžiojoje Britanijoje pradėjo kursuoti pirmasis šalyje žmogaus biologinėmis bei maisto atliekomis varomas 40 vietų autobusas, kuris šalies spaudoje jau pramintas „kakučių“ autobusu. Tokiu autobusu galima nukakti nuo Bristolio iki Batho, skelbia BBC.
(0)
2014-07-31
3
„Jaguar“ kompanija paskelbė, kad rugsėjo 8-ą dieną debiutuos visiškai naujas vidutinio dydžio sedanas XE. Tai pirmas visiškai naujas „Jaguar“ modelis per pastaruosius penkerius metus.
(1)
2014-07-23
23
Mažiau nei per dvi valandas Jungtinės Karalystės gyventojai išmeta tiek šiukšlių, kiek užtektų užpildyti visą Žalgirio areną Kaune. Ši statistika neduoda ramybės ir tiesiog pykdo virtuvės šefą Douglasą McMasterį, todėl jis nutarė visa tai pakeisti ir pradėti nuo 50-ies vietų visiškai atliekų nepaliekančio restorano atidarymo Brightono gatvėje.
(3)
2014-06-23
206
Ką veikti su kilometrais superstiprios plastikinės virvės/vielos, sugalvokite patys. Jei galvoti seksis sunkiai, idėjų mestelės pats unikalaus išradimo autorius. Šiaip ar taip, jo plastmasinių butelių perdirbimo idėja išties neeilinė ir verta dėmesio.
(7)
2014-06-23
67
Plastikas yra pigus, universalus ir naudingas išradimas, bet kartu jis sukelia ir milžiniškų problemų gamtai. Per metus pagaminama maždaug 300 mln. tonų plastiko, o nuo 1950 m. pagaminta 6 mlrd. metrinių tonų plastiko, kuris užkimšo sąvartynus, o vėliau pateko į Arktį ir žalojo gyvūnus.
(2)
2014-06-11
14
Belgijoje, Briuselio šiaurinėje dalyje jau trečius metus vykdomas pilotinis projektas, kurio tikslas - sukurti visiškai suyrančią medžiagą, galinčią pakeisti įprastą plastiką.
(0)
2014-04-12
0
Jei visus Ukrainos sąvartynus sudėtume į vieną vietą, jie užpildytų visą Estijos teritoriją. Net apie 7 proc. didžiausios Europos valstybės (neskaitant Rusijos) ploto užima buitinės atliekos, keliančios pavojų aplinkai. Apie Ukrainoje tiksinčią ekologinę bombą prabilta Kauno technologijos universitete (KTU) surengtame seminare „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“.
(0)
2014-03-13
0
Šiais laikais žmonių kūnuose ar prie jų egzistuoja milijonai protezų, implantų ir širdies ritmo reguliatorių. Taigi, natūraliai kyla klausimas – o kas šiems gyvybę gelbstintiems, gyvenimą palengvinantiems ar bent jau išvaizdą patobulinantiems dalykams nutinka po to, kai jie tampa nebereikalingi šeimininkui?
(2)
2014-03-08
0
Jei žmonija nori išvengti pavojingų klimato pokyčių, jai reikia sugaudyti šimtus milijardų tonų anglies dvideginio. Bet ką su juo visu veikti? Laidojimo vietų netrūksta, tačiau bent dalį
(0)
2013-09-26
2
Kėdainiuose šalia fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ jau apie pusšimtį metų auga gipso kalnai, kurie praminti Kėdainių Alpėmis. Kasmet jie papildomi apie 2 mln. tonų gipso, kuris trąšų gamykloje tėra gamybinė atlieka. Ką daryti su augančiais gipso kalnais, mąstoma jau ne vieną dešimtmetį. Tikėtina, kad sprendimą Kėdainiams gali pasiūlyti vokiečiai.
(1)
2013-06-04
0
Kas geriau – pliurze virtęs kelias ar kelias, „grįstas“ sraigių kiaukutais? Apie tokią pigią kelių taisymo žaliavą gyventojai turi įvairių nuomonių.
(0)
2013-05-06
1
Saulėgrąžų lukštai paprastai laikomi bevertėmis šiukšlėmis, tačiau Turkijos inžinierių tyrimo rezultatai byloja, kad tai yra puiki betono žaliava, rašo "Gizmag.com". Iš saulėgrąžų lukštų pagamintas betonas mažiau eižėja – ypač atšilus po šalčių.
(11)
2013-04-02
0
"Dumpster daivingas" – tai naudoti vis dar tinkamų daiktų arba maisto produktų paieška konteineriuose. Tokia veikla paprastai siejama su žemo socialinio sluoksnio atstovais, tačiau iš tiesų tuo užsiima ir daugybė įvairiausias pareigas užimančių žmonių, save vadinančių "freegan" (fryganais, -red. past.). Pastarieji tai daro ne dėl pinigų stygiaus, o kovodami prieš vartotojiškos visuomenės problemas ir remdami įvairius ekologinius judėjimus. Ar toks judėjimas įmanomas Lietuvoje?
