Astrofizika
.
(0)
2020-09-25
30
Senovės Graikijos laikais buvo suformuota „atomo“ sąvoka. Tačiau patys atomai atsirado kur kas seniau, kur kas toliau…
(0)
2020-09-17
5
Anglis yra vienas dažniausiai pasitaikančių cheminių elementų Visatoje. Esant tinkamoms sąlygoms, anglis gali virsti deimantu – ar gali taip nutikti visos planetos mastu?
(0)
2020-09-09
22
Vandenyno dugne rastos radioaktyviosios dulkės skatina daryti išvadą, kad Žemė keliauja dideliame debesyje, likusiame po supernovos sprogimo.
(0)
2020-08-30
10
Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, nėra aktyvi – centre esanti juodoji skylė dujas ryja labai lėtai, o branduolys švyti labai silpnai, lyginant su tuo, koks galėtų būti. Visgi praeityje situacija buvo kitokia, o praeities aktyvumo pėdsakai išlikę iki šių dienų. Vienas iš tokių pėdsakų yra vėjas, pučiantis nuo Galaktikos centro, nors šiuo metu nėra jį palaikyti galinčių spinduliuotės šaltinių.
(0)
2020-08-13
6
Žemėje, kaip ir apskritai Visatoje, yra nemažai fosforo. Jis būtinas visai Žemėje esančiai gyvybei. Įdomu, kad šiandieniniai Galaktikos cheminės evoliucijos modeliai negali paaiškinti stebimo fosforo kiekio – jie prognozuoja daug mažiau šio elemento.
(0)
2020-07-22
18
Sloano skaitmeninė dangaus apžvalga (Sloan Digital Sky Survey – SDSS) paskelbė nuodugnią didžiausio trimačio Visatos vaizdalapio analizę, užpildančią svarbiausius jos istorijos tarpus.
(0)
2020-05-17
18
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(0)
2020-05-09
16
Vos už 1000 šviesmečių esantis objektas žvaigždės sistemoje gali būti artimiausia žinoma juodoji bedugnė — bet taip mano ne visi
(0)
2020-04-26
17
Gravitacinė sąveika tarp dviejų kūnų tuo stipresnė, kuo mažesnis atstumas tarp jų, o priklausomybė yra kvadratinė: dvigubai toliau esantis kūnas traukia mus keturis kartus silpniau, trigubai toliau esantis – devynis kartus silpniau, ir taip toliau. Šiandieninis supratimas apie gravitacijos poveikį remiasi bendrąja reliatyvumo teorija, kuri puikiai paaiškina Visatos elgesį dideliais masteliais ir nurodo, kad atstumo priklausomybė nėra visiškai kvadratinė stipriame gravitaciniame lauke. Iš kitos pusės, mažais masteliais sistemų vystymąsi puikiai paaiškina kvantinė fizika, kurios prognozės kai kuriais atvejais skiriasi nuo reliatyvistinių.
(0)
2020-04-15
46
Astronomai manė, kad tokių galingų supernovų net negali būti. Pasirodo, gali ir dar kaip.
(0)
2020-03-27
18
Fizikoje randame įvairaus pobūdžio simetrijų: pavyzdžiui, visi procesai vyksta vienodai visomis kryptimis, taip pat fizikos dėsniai nekinta bėgant laikui. Iš kitos pusės, mastelio simetrijos fizikoje nėra: reiškiniai, vykstantys kosminiais mastais, dažnai neturi analogų mikroskopiniame pasaulyje ir atvirkščiai. Bet kartais tokių analogijų galima rasti.
(5)
2020-03-25
27
Nepakeliamas juodųjų bedugnių lengvumas, arba instrukcija kosmoso keliautojams: raskite juodąją bedugnę – tiks bet kuri, 1000 ir daugiau kartų masyvesnė už Saulę. Pasikvieskite draugus ir
(0)
2020-03-17
9
Žymaus JAV astrofizikas, laidų vedėjas ir mokslo populiarintojas Neil deGrasse Tysonas į populiarumo viršūnes pasaulyje šovė dėl savo gebėjimo apie Visatą pasakoti su humoru ir žemiškai. Sudėtingus dalykus jis sulygina su mūsų kasdienybėje sutinkamais reiškiniais.
(2)
2020-02-13
-2
Nėra fizikos dėsnio, pagal kurį tamsioji materija ir tamsioji energija negalėtų būti susijusios, tad, toks klausimas visai natūralus.
(0)
2020-02-09
24
Bendroji reliatyvumo teorija prognozuoja, kad masyvūs objektai iškreipia erdvę aplink save. Jei objektas dar ir sukasi, kartu su juo pradeda suktis ir aplinkinė erdvė: dalelė, patekusi į tokį regioną, imtų skrieti ta pačia kryptimi, kuria sukasi masyvus kūnas. Šis sukimasis, vadinamas Lense-Thirring precesija, yra labai nežymus, todėl aptikti jį labai sudėtinga.
