Astronomijos mokslo tendencijos
.
(6)
2014-10-03
20
Praėjusią savaitę JAV susirinkę mokslininkai diskutavo koks yra planetos apibrėžimas ir kaip turėtų būti vadinamas Plutonas.
(0)
2014-07-31
9
Edinburgo universiteto mokslininkams pirmą kartą pavyko tiksliai išmatuoti Paukščių Tako galaktikos masę. Anot jų, mūsiškė galaktika yra lengvesnė negu lig šiol manyta.
(1)
2014-06-04
18
Pagal vieną iš teorijų, gyvybė Žemėje pirmiausia atsirado mikrobiniu pavidalu. Ją į mūsų planetą atnešė nukritęs asteroidas, kilęs iš kito Saulės sistemos kūno, pavyzdžiui, Marso, o gal net iš dar tolimesnių kosmoso platybių. Tačiau ar būtų įmanoma mums patiems nusiųsti į kitus pasaulius savo „gyvybės sėklą“? Mokslininkai vieningi – tikrai taip.
(4)
2014-05-30
95
Žėmė mums atrodo pakankamai didelė, tačiau žvelgiant Visatos mastu, ji išties mažytė. Kas tuomet kosmose yra pats didžiausias?
(3)
2014-05-06
5
Marsas siekia apie pusę Žemės dydžio, tačiau jo masė – tik vieną dešimtąją dalį. Kodėl taip skiriamės, nors esame artimi kaimynai? Į šį klausimą astronomai negalėjo atsakyti ilgą laiką. Ir pagaliau, naujos idėjos apie Saulės sistemos formavimąsi padėjo jiems šį galvosūkį išspręsti.
(4)
2014-04-29
3
Kas yra kosminė erdvė? Ar ji tuščia, ar sudaryta iš terpės, kuria juda fotonai, elektromagnetinės bangos ir visa kita? Į šį klausimą mokslininkai dar ieško atsakymo, tačiau pasak naujos teorijos šalininkų, pats erdvėlaikis gali būti sudarytas iš superskysčio. Ir tam pasitvirtinus, į standartinį fizikos modelį teks pažvelgti visiškai kitaip.
(0)
2014-04-24
2
Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius pliūpsnius pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl jų kilmės.
(0)
2014-01-15
0
Astronomų ir inžinierių grupė nori Žemėje sukurti sąlygas, panašias į esančias raudonosios milžinės atmosferoje. Tai jie darys vykdydami projektą „Nanocosmos“ - pagal jį numatyta, kad bus pagaminti trys penkių metrų ilgio aparatai, kuriuose 1500 ºC temperatūroje maišysis vandenilis, deguonis, anglis, azotas, silicis, titanas, geležis ir kiti metalai.
(4)
2012-09-13
0
Mokslininkai mielai atsuktų Visatą atgal ir stebėtų, kas vyko nuo pat pradžių. Kadangi tai padaryti neįmanoma, tyrėjams tenka kompiuteriniuose kurti savas miniatiūrines visatas, joms pritaikyti fizikos dėsnius ir tyrinėti jų evoliuciją. Na, o dabar tyrėjai planuoja atlikti detaliausią ir didžiausio masto tokio pobūdžio simuliaciją.
(1)
2012-03-01
0
Turėtų egzistuoti labai daug planetų, turinčių atmosferą, vandens, reikiamą temperatūrą, sausumos teritorijų gyvybei tarpti. Tereikia žinoti, kur tokių planetų dairytis. Tačiau susirasti tinkamą planetą-kandidatę – dar ne viskas. Reikia žinoti, kaip ją stebėti – kokie instrumentai ir stebėjimo metodai gali padėti suuosti, jog tame pasaulyje yra organinei gyvybei palanki terpė ar net ir pati gyvybė. Panašu, jog tokį metodą žmonija jau turi.
(11)
2011-04-15
2
Po sprogimo, prieš 13,7 mlrd. metų davusio pradžią Visatai, likę pėdsakai po trilijono metų greičiausiai visiškai išnyks, tvirtina tyrėjai. (Be to, tuo metu mūsų Paukščių Tako galaktika jau bus susidūrusi su kaimynine Andromedos galaktika).
(0)
2011-01-24
0
Net patys tobuliausi ar galingiausi instrumentai ne visada padeda atskleisti gamtos ir visatos paslaptis. Ypač tuomet, kai tyrimo objektų neįmanoma stebėti ir nagrinėti iš arčiau. Mėgindami užpildyti šią spragą, Lietuvoje dar gana egzotiškos profesijos – žvaigždžių atmosferų modeliavimo – atstovai konstruoja ir taiko moderniausius kompiuterinius modelius.
(10)
2011-01-05
0
Retai pasitaiko, kad astronomijos mėgėjai atrastų supernovas – sprogusias ir ryškiai sušvitusias žvaigždes. Tačiau 2011-ųjų sausio 2 dieną padarytas UGC 3378 galaktikos rajone esančios 17 ryškio supernovos atradimas dar įspūdingesnis: šią sprogusią žvaigždę atrado 10 metų kanadietė astronomijos mėgėja Kathryn Aurora Gray.
(6)
2010-12-28
0
Globalesnio klausimo už šį pasaulyje nėra: iš kur atsirado Visata ir kas buvo prieš tai? Naudodami tokius superjautrius instrumentus kaip kosminė observatorija „Planck“, mokslininkai stebi Didžiojo sprogimo aidą ir teigia aptikę įrodymų, jog mūsų Visata nebuvo vienintelė. Bręsta nauja kosminio mąsto sensacija?
(18)
2010-12-17
0
Londono universitetinės kolegijos mokslininkų grupė pareiškė kosminės kilmės mikrobangų fone (dar vadinamame reliktiniu spinduliavimu) aptikusi požymių, jog kitos visatos egzistavo ne tik iki Didžiojo sprogimo – jos egzistuoja ir dabar, tik už mūsų visatos ribų.
