Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Egzoplanetos
 
 

Egzoplanetos

.
(14) 2008-04-10 0
Astronomai pastebėjo aplink tolimą žvaigždę besisukančią planetų sistemą, kuri atrodo labai panaši į mūsiškę. Surastos dvi planetos primena Jupiterį ir Saturną ir sukasi aplink žvaigždę, kuri maždaug perpus mažesnė už Saulę.
(2) 2008-04-10 1
Ispanų astronomai pranešė atradę galbūt pačią mažiausią iki šiol žinomą planetą prie kitos žvaigždės. Uolėtas pasaulis sukasi apie žvaigždę, esančią už 30 šviesmečių Liūto žvaigždyne.
(5) 2008-03-20 0
Mokslininkai metaną aptiko planetos, kuri sukasi aplink maždaug už 63 šviesmečių nuo Saulės esančią žvaigždę, atmosferoje, skelbia BBC. Jos atmosferoje taip pat aptikta ir vandens garų, tačiau mokslininkų teigimu planeta esanti per karšta, kad joje būtų tinkamos sąlygos gyvybei.
(12) 2008-03-01 2
Kentauro alfa (α Cen / α Centauri) – artimiausia Saulės sistemai žvaigždė. Iki jos viso labo „tėra“ 4,36 šviesmečiai kelio. Santykinai nedidelis atstumas jau senai žadina fantastų ir kitų nežemiškos gyvybės entuziastų vaizduotę – daug kas tikisi, jog šioje sistemoje tikrai egzistuoja gyvybei tinkamos planetos. Tą patvirtina ir planetų formavimosi kompiuteriniai modeliai – tačiau tai kol kas tik teorija. Deja ir šioje naujienoje praktinių atradimų nepateiksim...
(12) 2008-02-18 0
Gali būti, jog mūsų Saulės sistemoje yra dar daug neatrastų planetų, kurios skrieja netoli Saulės sistemos ribų ir yra sunkiai pastebimos. Tuo labiau mūsų gimtojoje galaktikoje tokių neatrastų planetų gali būti daug daugiau, nei kad astronomai manė iki šiol. O tai suteikia naujas viltis aptikti nežemišką gyvybę ne kur nors kitur, o santykinai netolimoje kaimynystėje. Štai tokias mintis išsakė JAV Arizonos universiteto mokslininkai.
(0) 2007-12-14 0
Astronomas pirmą kartą pavyko egzoplanetos (taip vadinamos planetos, nepriklausančios Saulės sistemai) atmosferoje pastebėti dujinės atmosferos daleles ir netgi spalvą, kas leidžia bent apytiksliai įsivaizduoti kaip realybėje galėtų atrodyti ši planeta. Šį unikalų atradimą padarė Frederico Ponto vadovaujama stebėtojų grupė iš Ženevos universiteto (Université de Genève).
(0) 2007-12-03 0
Tauro žvaigždyne astronomai jau senokai pastebėjo įdomią žvaigždę, kuri labai panaši į mūsų gimtąją Saulę. Pagrindinis jų skirtumas – amžius. Pastebėtoji žvaigždė UX Tau A teturi vieną milijoną metų. Palyginimui – Saulės amžius skaičiuojamas apie 4,57 milijardus metų. Taigi, žvaigždė UX Tau A jei ir išaugo kūdikystės metus, tai jai vis dar ankstyvoji vaikystė. Ir nežiūrint to, astronomai pastebėjo, jog aplink ją jau formuojasi planetų žiedas – ta...
(4) 2007-11-17 0
Kalifornijos universiteto Los Andželo mieste mokslininkai pranešė, jog Plejadės spiečiuje pastebėti unikalūs procesai – ten gali vykti planetų formavimasis tokiu pat principu, kaip ir mūsų gimtosios Žemės susidarymas. Ar tikrai šie procesai identiški, pasakyti sudėtinga, bet kad jie yra unikalūs – beveik neabejotina.
(8) 2007-11-07 0
Nuo Žemės per 41 šviesmetį nutolusioje 55 Cancri žvaigždės sistemoje astronomai aptiko dar vieną, dabar jau penktą šioje sistemoje, planetą. Tai ne tik rekordinė pagal planetų kiekį sistemą (aišku, neskaitant mūsų gimtosios Saulės sistemos), bet svarbi dar ir tuo, jog naujosios planetos orbita idealiai tinkama gyvybės formavimuisi.
(0) 2007-10-29 0
Marse aptiktos unikalios druskos nuosėdos – jas pastebėjo NASA mokslininkai, tyrinėdami super didelės raiškos nuotraukas, gautas iš Mars Reconnaissance Orbiter aparato, dabar kaip tik esančio Marso orbitoje. Šios nuosėdos nebūtų sulaukusios tokio didelio dėmesio, jeigu tai nebūtų dar vienas įrodymas to, jog seniau Raudonojoje planetoje telkšojo daug vandens. O kur vanduo, ten galėjo būti ir gyvybė...
(5) 2007-10-09 0
Astronomai aptiko plačią šiltų dulkių juostą aplink jauną, šiek tiek už Saulę didesnę žvaigždę. Ši juosta, kurioje, kaip manoma, formuojasi planetos, yra vadinamosios gyvybės zonos viduryje, t.y. vietoje, kur temperatūra tokia, kad vanduo gali išlikti skystas. Mokslininkų vertinimu, juostoje yra pakankamai medžiagos, kad galėtų susiformuoti Marso dydžio, ar dar didesnė planeta.
(2) 2007-09-20 1
Kodėl tolimiausios Saulės sistemos planetos stratosferoje tiek daug metano? Į šį klausimą astronomai jau seniai ieškojo atsakymo ir tik dėka paskutinių Neptūnos stebėjimų su ESO VLT (Very Large Telescope) mokslininkai priartėjo prie šios kosminės mįslės įminimo. Tarptautinė astronomų grupė naudodamasi ESO VLT pamatė, kad pietinis Neptūno polius daug šiltesnes negu visa likusi planetos dalis. Tai sutampa ir tuo su faktu jog šis regionas pasisukęs į saulę jau 40 met...
(0) 2007-09-08 0
Rugpjūčio pabaigoje Potsdame vykusiame Europos planetų mokslo kongrese Džonatanas Horneris (Jonathan Horner) iš Anglijos atvirojo universiteto (The Open University) pristatė pirmosios tyrimų serijos rezultatus, susijusius su galinčiais kelti Žemei pavojų kentaurais. Taip vadinami asteroidai, skriejantys tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, iš kurių, kaip manoma, gimsta dalis Jupiterio šeimos kometų. Paaiškėjo, kad tokios planetos kaip Jupiteris buvimas Saulės sistemoje nereiš...
(4) 2007-08-31 6
Dar vienas sensacingas mokslininkų pareiškimas – Marse gyvybė ne tik kažkada buvo, bet ji vis dar ir yra, tik žmonės ją pražiopsojo ir nepastebėjo. Aišku, kalba eina ne apie paslaptingus „žalius žmogelius“, bet apie bakterijas. Apie tai prakalbo vokiečių mokslininkas Jupas Houtkuperis (Joop Houtkooper) iš Geseno universiteto. Jo nuomone prieš tris dešimtmečius Marse dirbę „Viking“ aparatai atrado gyvybę, tačiau tai liko nepastebėta. Kaip tai galėjo įvykti?
(3) 2007-08-29 2
Antradienį (2007 08 28) įvyko antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas - Žemės šešėlis uždengė Mėnulį. Pirmąjį astronomai stebėjo dar kovo mėnesį. Šis nuostabus reiškinys buvo matomas rytų Azijoje ir Pietų bei Šiaurės Amerikos žemynuose. Ramiojo vandenyno baseine, nuo rytinės Australijos iki vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės, naktinio spektaklio žiūrovai visišką užtemimą matė 13 val. 37 min. Lietuvos laiku - temstant Sidnėjuje ir kelios valan...

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos