Filosofija ir požiūris į pasaulį
.
(0)
2018-03-10
39
Klimato atšilimas, terorizmas, branduoliniai ginklai, gamtos nelaimės… Antraštės nuolat mirga mūsų egzistencijai grėsmę keliančiomis problemomis. Tačiau kaip tai įmanoma išspręsti (antr
(2)
2018-03-10
4
Nors gilioje senovėje mūsų protėviai kanibalizmą praktikavo, kitų žmonių valgymas neprilygo maitinimuisi mamutais.
(0)
2018-02-05
25
Pirmieji du XXI amžius dešimtmečiai yra pažymėti sunkiai išmatuojamais žmogaus galimybių šuoliais mokslo ir technologijų srityse. Artėjanti antrojo dešimtmečio pabaiga aiškiai signalizuoja, kad artėjame prie sprendimų, kurie pagaliau gali išvaduoti žmogaus protą, iš jo gana ribotų galimybių ir, deja, laikino kūno.
(2)
2018-01-31
41
Laimėjimai automatikos ir dirbtinio intelekto srityje jau dabar daugelį verčia nerimauti dėl to, ar pavyks išsaugoti darbo vietas. XIX ir XX amžiuose technologijos lygiai taip pat darbą kėsinosi atimti iš tų, kurie jį dirbo rankomis. Ir atėmė. Skirtumas tik tas, kad šįkart pavojus gresia ne tik darbo vietoms, bet ir dar kai kam, nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org teigia ekonomikos istorijos žinovas, knygų autorius Haroldas Jamesas.
(0)
2017-12-22
-7
Tvirtinti, kad socialiniai tinklai žlugdo visuomenę, yra tas pats, kas sakyti, kad dėl Donaldo Trumpo tvoros yra kaltos plytos, o dėl intrigų, kasmet kylančių šeimyniniuose susibūrimuose per Kalėdas, kalti kalakutai, savo straipsnyje, kuris skelbiamas portale independent.co.uk, rašo britų apžvalgininkas, tinklaraštininkas Emlynas Pearce`as.
(1)
2017-12-13
18
<em>„Jie negali miegoti naktimis“. Technologijų pasaulio profesionalų prasmės paieškos</em>
(0)
2017-11-21
25
Didžiausia artimiausio laikmečio grėsmė – ne tai, kad dėl technologinės pažangos atotrūkis tarp laisvų ir autokratinių valstybių dar labiau padidės.
(1)
2017-11-12
19
Žmonės iki galo negali supaisyti net savo siurblio, jau nekalbant apie automobilius ir mobiliuosius telefonus, LRT.lt teigia filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius.
(1)
2017-10-31
29
Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės, nei mokslininkai, kurie padėjo formuoti šiuolaikinį pasaulį. Nežinojo nei Leonardo da Vincis, nei Galileo, nei pats Isaacas Newtonas.
(1)
2017-08-07
10
Dar prieš dešimt metų, prakalbus apie ateivius, galima buvo sulaukti pajuokos ar kaltinimų konspiracinėmis teorijomis. Tačiau šiandien nežemiškos kilmės gyvybės formų paieškas visai rimtai traktuoja net ir labai rimti mokslininkai, rašoma „ScienceAlert“.
(0)
2017-08-01
27
Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė, vadovaujanti Teorinės fizikos ir astronomijos institutui. Tačiau žinoma kanadiečių žurnalistė Naomi Klein įsitikinusi, kad globėjiškas požiūris į Žemę mums gali būti ir pavojingas.
(24)
2017-07-07
21
Jeigu dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir paaukojo sūnų savo vienintelį dėl žmonijos išganymo, tai kas bus su krikščionybe, kai paaiškės, jog mes nesame vieninteliai Visatoje? Kas išganė tuos, kitus? Ar gelbėjo juos išvis? Krikščionybei nežemiškos gyvybės aptikimas taptų nemenku iššūkiu, rašoma suomių „Helsingin Sanomat“.
(2)
2017-05-10
65
Honkongas labai sparčiai kyla į viršų. Įvairiais skaičiavimais, šiame mieste yra daugiau nei tūkstantis dangoraižių. Ir nieko keisto, juk kalnuotoje vietovėje įsikūręs miestas iš visų pusių apribotas gamtinių kliūčių ir neturi kaip kitaip plėstis. Tačiau viena savybe šio miesto dangoraižiai stipriai išsiskiria. Daugelis jų yra „skylėti”.
(7)
2017-05-05
29
Jei visuomenė koncentruotųsi ne tik į vykstančius pokyčius, bet labiau įsigilintų į juos lemiančius veiksnius, ji galėtų kur kas geriau prognozuoti ateitį ir jai tinkamai pasiruošti. Tokiu požiūriu vadovaujasi futurologas prof. Davidas Passigas, savo karjerą paskyręs bandymui praskleisti ateities šydą.
(2)
2017-04-29
37
Mus mokė to, kad mirtis yra neišvengiama ir bet kokie bandymai jos išvengti – bepročių svajoklių fantazijos. Tačiau mokslas gerokai pažengė į priekį. Galų gale, mes jau padvigubinome gyvenimo trukmę nuo XX a. pradžios. Kas galėtų su įsitikinimu teigti, kad mes negalime to padaryti ir dabar, kuomet tiek žinome apie senėjimą? Galbūt nemirtingumo idėja nėra jau tokia beprotiška?
