Geologiniai regionų formavimosi procesai
.
(0)
2011-04-28
4
Bulgarijos Varnos provincijoje vietovė Pobiti Kamani ypač traukia turistus. Čia, Juodosios jūros pakrantėje stūkso akmens luitai, vadinami „akmenų medžiais“. Jie išsidėstę 24 kvadratinių kilometrų plote, keturiolikoje santalkų. Pavieniai akmeniniai stulpai yra iki 10 m aukščio ir iki 3 m skersmens. Aplink juos yra pylimų, urvų išgraužų. Priešistoriniais laikais šios vietovės laikytos šventvietėmis. Prie jų trakėnų, slovėnų ir senųjų bulgarų gentys atnaša...
(14)
2011-04-14
2
Europos kontinentas gali pradėti slinkti po Afrika – tokios išvados priėjo mokslininkai Europos geomokslų sąjungos susitikimo metu, praneša BBC. Kontinentai po truputį artėja vienas prie kito.
(0)
2010-11-08
6
Pirmosiomis šių metų lapkričio dienomis naujienų agentūras, žinių portalus ir informacines TV laidas apskriejo reportažas iš Vokietijos apie vieno miestelio nedideliame gyvenamųjų namų kvartale naktį atsivėrusią milžiniško dydžio smegduobę. Smegduobės – neretas reiškinys ir Lietuvoje, ypač šiaurinėje mūsų respublikos dalyje. Kokia situacija visame pasaulyje? Tikimės, su ja padės susipažinti įspūdingiausių pasaulio smegduobių dešimtukas.
(0)
2010-08-24
0
Sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius stebintys geologai teigia, jog jei dabartinės čia pasireiškiančios sausumos ploto mažėjimo tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta vandens.
(46)
2010-07-09
7
Tikriausiai daug kam yra kilusi mintis - kas gi atsitiktų, jei Žemė nustotų suktis. Toks scenarijus nėra futuristinis arba mokslinė fantastika, o šiuolaikiniai geologinių reiškinių modeliavimo įrankiai leidžia atsakyti į tokį artimiausiu metu itin mažai tikėtiną, tačiau smalsumą žadinantį klausimą.
(36)
2010-06-01
0
Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiogine prasme prasmego po žeme, pranešė „Gizmodo.com“.
(1)
2010-03-02
0
Pokyčius žemės paviršiuje sukelia žemės drebėjimai, nuošliaužos, krantų abrazija ir erozija, potvyniai, gruntų sėdimas dėl požeminio vandens išsiurbimo ir požeminės naudingųjų iškasenų eksploatacijos, požeminių karstinių tuštumų įgriuvimo ir kitų priežasčių.
(5)
2010-02-11
0
“Jūros lygis ne kartą kilo ir leidosi per paskutinius 2 500 metų”, - sako Haifos universiteto Jūrų civilizacijų katedros vedėja dr. Dorit Sivan. “Jūros lygio svyravimai nėra naujas reiškinys. Jie vyksta nuolatos.”
(17)
2010-02-03
5
Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pasaulis priminė didelę simfoniją. Pastaruoju metu jis, deja, labiau panašus į kakofoniją. Tačiau prieš kelis dešimtmečius britų mokslininkui Jamesui Lovelockui kilo mintis, kad Žemė yra gyvas, save reguliuojantis superorganizmas.
(5)
2009-12-10
0
Prancūzijos ir Ispanijos geologai nustatė, kad pakartotinis Viduržemio jūros baseino pripildymo Atlanto vandenimis procesas, prasidėjęs prieš maždaug 5,33 mln. metų, vyko nepaprastai greitai. Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pagrindinė Viduržemio jūros vandens masė joje atsirado greičiau, nei per 2 metus.
(1)
2009-12-01
0
Geologiniu požiūriu dar visai nesenai – tik prieš 500 000 metų, Didžiosios Britanijos sala buvo kontinentinės Europos dalimi – į Atlanto vandenyną įsirėžusiu pusiasaliu. Tačiau dabar Britaniją nuo Europos skiria Lamanšo sąsiauris, kurio susiformavimas kelia daug įdomių klausimų geologams.
(3)
2009-12-01
6
Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Gediminas Motuza mano, kad lietuvių tautos dabartinė sandara, jos etnografinių bruožų įvairovė savotiškai atkartoja mūsų šalies geologinės sandaros ypatybes, susidariusias per visą raidos istoriją.
(2)
2009-08-10
2
„Nežinome nei kada, nei kaip atsirado gyvybė. Nei kur ji atsirado: Žemėje ar kosmose“, – Rolandui Maskoliūnui
pasakojo geologas Gediminas Motuza. Pristatome šių iškilių žmonių pokalbį apie geologiją.
pasakojo geologas Gediminas Motuza. Pristatome šių iškilių žmonių pokalbį apie geologiją.
(0)
2007-07-26
4
Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) geologų grupė, kuriai vadovauja dr. Sandživas Gupta (Sanjeev Gupta), teigia gavusi patikimų duomenų, įrodančių, kad sala, kurioje yra Anglija, Velsas ir Škotija, nuo žemyninės Europos atskilo per paskutinį ledynmetį. Tokią išvadą, patvirtinančią dar prieš 30 metų iškeltą hipotezę, mokslininkai priėjo ištyrinėję Lamanšo sąsiaurio dugną.
