Gyvūnų fiziologiniai procesai
.
(0)
2023-05-13
4
Kengūros ir koalos yra dar keistesni gyvūnai, nei mes galvojome. Naujausiame tyrime nustatyta, jog sterbliniai žinduoliai, pavyzdžiui, kengūros ir koalos, turi radikalią evoliucijos istoriją, kuri rodo, kad jie yra „labiau išsivystę“, nei manyta anksčiau.
Po poravimosi aštuonkojės kankina ir valgo pačios save – ir mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kodėl
(0)
2023-05-09
13
Nemažai gyvūnų rūšių po dauginimosi miršta. Tačiau aštuonkojų motinų skaičiaus mažėjimas kelia ypatingą nerimą: daugumos rūšių aštuonkojės nustoja maitintis, kai jų kiaušiniai artėja prie išsiritimo ribos. Tada motina aštuonkojė palieka savo vietą virš jauniklių ir pradeda save naikinti. Ji gali daužyti save į uolą, draskyti savo odą, net valgyti savo čiuptuvus.
(0)
2023-05-06
8
Žmonės jaučia skirtingus skonius. Pasirodo aštuonkojai, kalmarai ir sepijos taip pat. Ant šių galvakojų moliuskų čiuptuvuose išsidėsčiusių siurbtukų yra baltymų, kurie suteikia galimybę pajausti skonį liečiant daiktus. Mokslininkai praneša, kad šios rūšys skiriasi gebėjimu aptikti skirtingus junginius, o skirtingi skoniai yra susiję su jų medžioklės stiliumi.
(0)
2023-04-19
9
Juodosios našlės voro įkandimas yra vienas iš mirtingiausių ir pavojingiausių, ir ne veltui. Jos nuodai yra 15 kartų stipresni už barškuolės gyvatės nuodus, tačiau jos linkusios saugoti savo didžiausią turtą, o ne iškart jį paleisti.
(0)
2023-04-09
0
Nauji tyrimai rodo, kad beždžiones lengviau apgauti žinomu iliuzionistiniu triuku, jei jos turi atsikišusius nykščius – o tai atskleidžia, kokią didelę įtaką mūsų gebėjimui suvokti mus supantį pasaulį gali turėti anatomija.
(0)
2023-04-07
0
Kalmarų gebėjimas keisti odos spalvą reaguojant į sudėtingą aplinką mokslininkus žavi dešimtmečius. Dabar Kinijos mokslininkai, įkvėpti kalmarų, sukūrė naują dirbtinę odą, kuri gali ne tik atlaikyti didelį šaltį, bet ir naikinti bakterijas bei grybelius, praneša „New Atlas“.
(0)
2023-04-06
7
Remiantis naujausiais tyrimais, jūrų anemonos žvaigždutės (Nematostella vectensis) sugeba stebėtinai sudėtingai mokytis, tai įrodo jų gebėjimas įsiminti ryšį tarp šviesos ir elektros impulsų, skelbia sciencealert.com.
(3)
2023-04-03
2
Japonijoje aptiktos trys naujos retų tamsoje švytinčių kirmėlių rūšys, kurios „stulbinamai panašios“ į folklore aprašytus demonus, rašo „Live Science“.
(0)
2023-04-01
32
Latvijoje griežtai nubaustas vyras, sudaužęs saugomos rūšies paukščių – juodagalvių kirų – kiaušinius, jam už tai skirta 50 000 eurų bauda.
(0)
2023-03-30
2
Užuot gėrę vandenį per burną, vabalai yra pasirinkę kitą mechanizmą ir šiuo tikslu naudojasi analine anga. Prireikus numalšinti troškulį, vabalams pakanka gurkštelėti vandens, bet ne per burną, o per šalinimo angą.
(0)
2023-03-28
4
Mokslininkai, į pelės genomą įterpę elnio genus, šiems graužikams išaugino mažus ragus. Šis rezultatas rodo, kad praradę gebėjimą atsinaujinti organus, žinduoliai vis dar gali turėti tam tikrų regeneracinių genų – o taip pat tikimąsi šį spartų elnio ragų augimą panaudoti medicinoje.
(0)
2023-03-18
8
Japonijos „Aqua World Oarai“ akvariume plaukiojantį ryklio jauniklį iš tolo galima supainioti su zebru. Tačiau tai ne vienintelė išskirtinė šio rykliuko sąvybė. Kaip praneša „The Mainichi“, šis ryklys buvo pradėtas partenogenezės (aseksualaus, nelytinio dauginimosi) būdu, kai patelė atsiveda palikuonis be apvaisinimo. Tai pirmas atvejis šalyje, kai eksponuojamas aseksualiai atsivestas zebrinio ryklio palikuonis.
(0)
2023-01-29
11
Naujame muziejuje ir gamtosaugos centre sukurta ekspozicija siekiama atkreipti dėmesį į Meksikoje nykstančias salamandras aksolotlius. Aksolotlių organizmas pasižymi išskirtiniais ypatumais, kurie patraukė mokslininkų dėmesį.
