Gyvūnų prisitaikymas prie aplinkos
.
(0)
2012-01-27
1
Pietinėje Afrikos dalyje gyvenantys auksakurmiai (angl. – „golden mole“) yra vieninteliai pasaulyje žinduoliai, gebantys greitai keisti savo kailio spalvą. Auksakurmių kailį sudaro ypatingi plaukeliai, kurie skleidžia tai žalsvą, tai melsvą atspalvį. Gyvūnijos pasaulyje spalvų keitimas nėra retenybė (tokių sugebėjimų turi daug žuvų, paukščių, vabzdžių rūšių). Tad kodėl tokių gebėjimų negalėtų turėti ir žinduoliai? Tiesa, varijuojančia kailio spalvų p...
(7)
2012-01-26
0
Susisukęs mėšlo rutuliuką, vabalas skarabėjas (liaudiškai – mėšlavabalis) ritina jį kuo toliau nuo šito gėrio sankaupos, kad savo „lobį“ užkastų, o vėliau - ... sušlamštų. Tiesa, ritinimo proceso metu skarabėjai atlieka mįslingą ritualą – užsilipa ant rutuliuko ir ima suktis ratu. Šio šokio esmę išsiaiškinti pavyko Švedijos biologams.
(3)
2012-01-17
1
Uodui skristi per lietų – rizikingas užsiėmimas. Ir nors tos rizikos tokiems parazitams norėtųsi palinkėti kuo daugiau, žvelgiant iš kitos pusės, darosi įdomu – o kaipgi jiems tai vis dėlto pavyksta? Juk lietaus lašas už uodą – ir gerokai sunkesnis, ir skrieja tokiu pagreičiu, kad, tekštelėjęs per sprandą, ne tik galėtų, bet ir turėtų gyvį nesunkiai pribaigti.
(14)
2011-12-23
0
Plikieji smėlrausiai – neįprasti ir nepaprastai įdomūs Rytų Afrikos savanose gyvenantys negausios smėliarausinių šeimos atstovai, pasižymintys ištisa puokšte neįprastų fizinių ypatybių, kurios sudaro joms galimybes sėkmingai gyvuoti negailestingame požeminiame pasaulyje: jos yra aklos, jų oda nejaučia skausmo, be to, medžiagų apykaita šių žiurkių organizmuose vyksta labai lėtai. Tačiau mokslininkus labiausiai domina unikalus šių gyvūnų ilgaamžiškumas: gyvena...
(2)
2011-11-24
0
Nedaugelis žino, kad vienas didžiausių kai kurių vorų priešų yra skruzdėlės. Jos ne tik dideliais būriais gali užpulti voragyvius, bet ir juos… apvogti. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad būtent kryžiuočiai vorai efektyviau ginasi nuo šių „nusikaltėlių“, besitaikančių į jų gyvybę, maistą ir kiaušinėlius.
(1)
2011-10-19
0
Mokslininkus jau seniai stebino tai, kaip pandos sugeba išgyventi misdamos tik sunkiai virškinamu bambuku. Pasirodo, kad joms padeda bakterijos. Nors iki 160 kilogramų sveriančios pandos yra artimai susijusios su mėsėdžiais, didžiąją dalį jų maisto raciono sudaro augalai, tiksliau – bambukai.
(4)
2011-09-30
0
Lapus skinančių Acromyrmex genties skruzdžių (angl. – „leafcutter ants“) statiniai primena milžiniškus žemės ūkio paskirties megapolius, kuriuose iki 7 mln. individų augina atžalų maitinimui skirtus grybelius. Kad derlius būtų geras, būtina tam tikra temperatūra, kurią „megašiltnamiuose“ palaiko unikali vabzdžių įrengta vėdinimo sistema.
(6)
2011-08-21
0
Pasinaudodamas tais pačiais nuodais, kuriuos afrikiečiai naudojo užnuodyti strėlėms, šis graužikas, populiariai vadinamas didžiąja Afrikos žiurke (Lietuvoje jis vadinamas gauruotuoju žiurkėnu), gali atimti kelis kartus didesnio užpuoliko jėgas ar net jį nužudyti, nustatė tyrėjai.
(2)
2011-07-27
0
Gvianos delfinams vieno papildomo pojūčio greta penkių tradicinių (regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo) nepakanka. Negana to, kad, kaip ir visi gentainiai, sugeba vandenyje orientuotis echolokacijos principu, Gvianos delfinai pasižymi ir septintuoju pojūčiu – jie geba justi savo aukos elektrinį lauką. Toks gebėjimas tarp aukštesniųjų rūšių žinduolių užfiksuotas pirmąsyk.
(2)
2011-07-25
0
Keturakėmis vadinamos žuvys iš tiesų turi dvi akis, tačiau plaukioja taip, kad jos vienu metu būna ir vandenyje, ir virš jo. Nauja studija aiškinosi, kaip žuvis gali vienu metu matyti dviejose tokiose skirtingose aplinkose.
(0)
2011-07-25
0
Pelės iš skirtingų šalių greičiausiai susikryžmino, susilaukdamos palikuonių, kurias tyrėjai vadina „keistomis“ ir „pranašesnėmis“ naminėmis pelėmis, nes jos atsparios įprastiems graužikus naikinantiems nuodams. Žurnale „Current Biology“ („Šiuolaikinė biologija“) aprašomas atradimas parodo, kaip gyvūnai gali susikryžminti ir susilaukti vaisingų palikuonių su pranašesnėmis savybėmis, rašo „Discovery“.
(0)
2011-07-22
0
Atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad lūtai žmones dažniausiai puola iškart po pilnaties. Kiti plėšrūnai, tokie kaip vilkai, taip pat gali būti pavojingiausi, kai mėnulis ima dilti.
(0)
2011-07-12
-1
Mokslininkai nustatė, kad sraigės gali likti gyvos po to, kai patenka į paukščių skrandį. Taip „sekasi“ Japonijos baltaakėms mažosioms sraigėms, kurios gyvena Hahajima saloje, praneša BBC.
(2)
2011-07-07
2
Gargžduose sidabriniai kirai lizdus ėmė sukti ant blokinių penkiaaukščių stogų. Socialiniame tinkle žmonės stebisi ir klausia: „gerai tai ar blogai“. Tačiau užsienio valstybėse tai yra gana įprastas reiškinys.
(3)
2011-06-30
1
Varnos gali atpažinti pavojų keliančio asmens veidą ir geba šią informaciją perduoti kitiems paukščiams, teigia mokslininkai.
