Gyvybei tinkamiausios egzoplanetos
.
(0)
2022-02-09
10
Nuo seniausių laikų, kiek tik mena žmonijos istorija ir literatūra, mes norėjome rasti kitų, panašių į save. Gali būti, kad tokie norai atsirado (ar išliko) dar iš tų laikų, kai Žemėje vaikščiojo ne tik homo sapiens, bet ir homo neanderthalensis bei kiti žmonių porūšiai, šiandien išlikę tik fosilijų ir kai kurių mūsų genų pavidalu.
(12)
2021-11-11
9
Žmoniją ilgai kamuoja klausimas - ar visatoje mes vieni? Mokslininkai nežemiškų civilizacijų paieškai skiria didžiulius resursus. Tačiau astrofizikas Paulas Sutteris teigia, kad to daryti nereikėtų.
(1)
2021-11-03
27
Jei pastaruoju metu atkreipėte dėmesį, tikriausiai girdėjote apie naują Franko Herberto romano „Kopa“ adaptaciją, kurią režisavo Denisas Villeneuve. Filmo siužetas, kaip ir knyga, beveik visas vyksta dykumos planetoje Arakis, kuri yra atokioje, nesvetingoje Visatą apimančios žmonių imperijos dalyje.
(0)
2021-07-07
9
Kai kalbame apie nežemiškos gyvybės paieškas už Saulės sistemos ribų, paprastai dėmesys kreipiamas į planetas, panašias į Žemę: uolines, galinčias turėti paviršinio vandens ir atmosferą. Būtent atmosferos stebėjimai bus pagrindinis gyvybės pėdsakų paieškų metodas artimiausioje ateityje. Tačiau Žemės atmosfera, palyginus, yra labai plona, tad ir aptikti bei stebėti ją iš toli – sudėtinga. Daug lengviau būtų tyrinėti dujinių milžinių planetų atmosferas. Tiesą sakant, tą jau ne vienerius metus astronomai ir daro, tik nesikoncentruoja į gyvybės paieškas. Bet gal būtų verta?
(1)
2021-01-24
35
Prireikė 3-4 milijardų metų evoliucijos, kad išsivystytų mūsų, Homo sapiens, rūšis. Jeigu klimato sistema per visą tą laiką būtų bent vieną kartą visiškai subyrėjusi, ir mūsų evoliucija būtų sustojusi akimirksniu ir mūsų čia tiesiog nebūtų. Taigi, norėdami suprasti, kaip mes atsiradome Žemėje, privalome suprasti, kokiu būdu Žemė išliko palankia vieta gyvybei ištisus milijardus metų, rašo leidinys „The Conversation“.
(0)
2021-01-22
46
„Aš manau, kad yra šansas, jog egzistuoja gyvybė už Žemės ribų, nes mūsų planetoje nėra nieko unikalaus“, – pasakoja profesorius emeritas, buvęs NASA JPL direktorius Charles Elachi. Anot jo, nežemiška gyvybė gali slėptis net ir Saulės sistemoje.
(0)
2021-01-18
25
Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.
(0)
2020-12-29
7
Saulės žybsniai gali pakenkti elektronikai, dėl jų padaugėja vėžinių susirgimų. Jei žybsniai būtų daug stipresni, iškiltų grėsmė didžiajai daliai Žemės gyvų organizmų. Santykinai stiprūs žybsniai, talžantys planetas prie raudonųjų nykštukių, dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl tos planetos greičiausiai nėra tinkamos gyvybei išsivystyti.
(0)
2020-10-11
2
Išeikite į lauką vasarą vidurdienį. Kur bus daugiausia šešėlių? Po pastatais, šalia jų, arba po medžiais. Jei technologinė civilizacija Žemėje neegzistuotų, vienintelė priebėga nuo Saulės spindulių būtų medžių paunksmė. Medžiai yra turbūt gausiausia daugialąsčių organizmų forma Žemėje, tad galbūt jų metamus šešėlius būtų galima panaudoti tokios gyvybės paieškoms egzoplanetose?
(0)
2020-08-20
3
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(1)
2020-06-29
6
Gyvybės paieškos už Žemės ribų yra vienas lengviausiai suprantamų uždavinių astronomijoje. Tai ilgai atrodė neįmanoma, tačiau pastarąjį dešimtmetį gyvybės paieškos pasiekė itin dide
(0)
2020-05-17
18
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(0)
2020-04-21
22
Nors NASA kosminis teleskopas „Kepler“ jau baigė savo misiją, tačiau mokslininkai vis dar turi daugybę jo surinktų duomenų, kurių nespėja peržiūrėti. Na, o tarp šių duomenų pasitaiko ir labai įdomių bei išskirtinių atradimų – pavyzdžiui, naujų planetų.
(0)
2020-03-03
6
Britų Kolumbijos universiteto (UBC) astronomijos studentė Michelle Kunimoto naudodama duomenis, surinktus iš kosminio NASA Keplerio teleskopo, atrado 17 naujų planetų – įskaitant ir vieną, potencialiai tinkančią gyvybei.
