Gyvybės evoliucija
.
(0)
2020-12-22
20
Aklinai tamsioje oloje Rumunijoje gyvena nuodingas šimtakojis – mitybos grandinės viršūnėje tūnantis plėšrūnas, kuris dienos šviesos nematė daugiau nei 5,5 mln. metų, rašo „Live Science“.
(3)
2020-11-19
1
Ilgiau nešioti karantino metu privalomas veido kaukes nėra itin patogu – kvėpuojame šiek tiek sunkiau, spaudžia kaukių gumos, o kur dar rasojantys akiniai.
(14)
2020-10-19
7
Kol žmonės migravo per visą pasaulį, išrado žemdirbystę ir aplankė Mėnulį, mūsų artimiausi giminaičiai liko gyventi medžiuose, kur iki šiol ramiausiai ėda vaisius ir medžioja kitas beždžiones.
(0)
2020-10-13
5
Žmonės, kaip rūšis, apgyvendino bemaž kiekvieną mūsų planetos kampelį. Sukūrėme technologijas ir kultūras, kurios keičia mus supantį pasaulį, rašo „Science Alert“.
(0)
2020-10-06
11
Prieš milijardus metų, dar prieš atsirandant deguoniui, liūdnai pagarsėjęs nuodas arsenas galėjo būti tas junginys, kuris įkvėpė naujos gyvybės mūsų planetai.
(8)
2020-08-27
16
Gvatemalos atogrąžų miškų gilumoje yra vienas žymiausių majų civilizacijos likučių: apytikriai dviejų tūkstančių metų senumo citadelė, virtusi griuvėsiais. Šis senovės majų miestas vadinamas Tikaliu. Po aplinkui esantį regioną keliavęs žurnalistas, knygų autorius ir profesorius Alanas Weismanas pakeliui atrado itin įdomių dalykų. „Vaikštai po šį tikrai labai tankų atogrąžų mišką, vaikštinėji po kalvas. O tada archeologai tau paaiškina, kad iš tiesų vaikštinėjai virš piramidžių ir miestų, kurie nebuvo atkasti“, – pasakojo A. Weismanas.
(0)
2020-06-22
5
Maždaug prieš 70 milijonų metų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurai, genetinė anomalija leido augalams pavirsti mėsėdžiais. Taip nutiko pasikeitus genų paskirčiai – jeigu prieš tai jie buvo skirti lapams ir šaknims, tai vėliau jų paskirtis buvo nukreipta į aukų gaudymą. Visa tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą, kuris buvo publikuojamas moksliniame žurnale „Current Biology“.
(0)
2020-04-27
21
Dauguma molekulių turi ir veidrodinio atvaizdo formą, tačiau gyvybė vieną vertina labiau nei kitą. Tokio šališkumo atsiradimas ir išlikimas yra vienas iš labiausiai gluminančių biologijos
(0)
2020-04-01
2
Dažnai mums mintyse kirba klausimai - kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Kodėl nepavyksta atsispirti tam saldžiam pyrago gabalėliui, kodėl noriu būti įvertintas kitų žmonių? Mokslas, ypač evoliucinės psichologijos šaka, skuba mums į pagalbą stengiantis atsakyti į šiuos klausimus.
(5)
2020-03-05
33
Kai kurios tiesos apie Visatą ir mūsų patirtį joje, rodos, yra nekintančios: virš mūsų yra dangus, mus visus veikia traukos jėga, nėra nieko greitesnio už šviesą, daugialąstei gyvybei reikalingas deguonis. Tiesa, pastarąjį teiginį reikėtų dar kartą apsvarstyti.
(0)
2020-02-26
13
Supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė galėjo būti esminiu gyvybės vystymosi galaktikoje veiksniu.
(2)
2020-02-07
74
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
(4)
2020-02-05
11
Šiuolaikiniai paukščiai savo kilmę gali atsekti iki pat teropodų arba plėšriųjų dinozaurų – daugiausia mėsėdžių dinozaurų iš dinozaurų genealoginio medžio. Ką žvirbliai, žąsys ir pelėdos turi bendro su velociraptoriumi arba galinguoju tiranozauru? Visi jie gali atsekti savo kilmę iki dvikojų daugiausia mėsa mitusių dinozaurų, vadinamų teropodais, grupės. Pirmieji šios grupės atstovai Žemėje atsirado prieš maždaug 231 mln. metų Triaso periodo pabaigoje.
(2)
2020-01-17
24
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
