Homo sapiens
.
(21)
2012-05-17
0
Dokumentinis filmas „The Superior human”, tikriausiai yra pirmasis ir vienintelis kino darbas, kuriame nagrinėjamas klausimas, ar žmogus yra pranašiausia gyvybės forma.
(63)
2012-03-28
1
Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi‚ Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl?
(19)
2012-03-08
3
Mokslininkai, dalyvaujantys „Global Catastrophic Risk Conference“ suvažiavime Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo neformalioje apklausoje, kuria buvo siekiama įvertinti grėsmes žmonijai. Mokslininkai tikimybę, kad žmonija išliks bent iki 2100 metų, įvertino vos 19 procentų.
(9)
2012-02-23
12
Dabar Žemėje gyvena saugiau nei 7 mlrd. žmonių, rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika. O kiek žmonių yra gyvenę iš viso?
(3)
2012-01-24
0
Kas nutiktų, jei neandertaliečiai, išnykę prieš 28 tūkst. metų, būtų evoliucionavę toliau ir dabar gyventų šalia mūsų? Arba jei per visus šiuos žmonių evoliucijos tūkstantmečius kokia nors negimininga būtybė būtų įgavusi pažintinių ir technologinių gebėjimų, prilygstančių mūsiškiams?
(15)
2011-10-18
0
Apgaudinėjame ne tik kitus – apgaudinėjame ir save. Apgaudinėjame tiek, jog, ko gero, žmogaus gebėjimas apgaudinėti save yra beribis. Kodėl taip yra? Biologas Robertas Triversas (Robert Trivers) yra linkęs manyti, jog evoliuciniai melo privalumai tiesiog padeda susilaukti daugiau palikuonių. Mokslininkas įsitikinęs, jog vien psichologų dėmesio tyrinėjant šį reiškinį nebepakanka – reikia ištiso naujo mokslo, tiriančio savęs apgaudinėjimo fenomeną. Taigi, kokie tie ev...
(18)
2011-07-30
0
Iš Afrikos į Europą pradėję keltis Homo sapiens rūšies atstovai prieš maždaug 40 000 metų čia gyvenusius neandertaliečius pavertė mažuma ir paspartino jų išnykimą, mano britų mokslininkai.
(15)
2011-05-02
1
Vašingtono universiteto biologui Briusui Karlsonui (Bruce Carlson), tyrinėjančiam nedideles žuvis, pavadinimu „straubliuotinės“, galbūt pavyko atrasti raktą į naujų rūšių formavimąsi – evoliucijos procesą, lemiantį vienos rūšies dalijimąsi į dvi ar daugiau naujų rūšių. Pasirodo, proceso esmė – naujų jutiminių vaizdinių raida, skatinanti smegenų vystymąsi. Savo ruožtu, sparti smegenų struktūrų raida skatina rūšies šakojimąsi į naujas rūšis.
(0)
2011-03-28
0
Panašu, kad artimiausiu metu gali tekti perrašyti iki šiol vyravusį istorinį įsitikinimą, jog akmens amžiaus Amerikos atradėjai į Amerikos žemynus atkeliavo iš Azijos. Iki šiol realiausiai kandidatais į pirmuosius Amerikos atradėjus buvo laikomi Kloviso kultūros žmonės. Tačiau Teksaso valstijoje aptikta turtinga pirmykščių įrankių radimvietė leidžia manyti, kad Amerika buvo kolonizuota keliais tūkstantmečiais anksčiau nei įsiviešpatavo Kloviso (kitaip vadinama i...
(7)
2011-01-27
0
Remiantis naujausio tyrimo išvadomis, ankstyvųjų naujųjų laikų žmonių ir neandartaliečių gyvenimo trukmė greičiausiai buvo panaši. Tad neandartaliečiai išnyko ne todėl, kad, kaip manyta anksčiau, gyveno vidutiniškai trumpiau už žmones, o todėl, kad pastarieji buvo arba vaisingesni, arba rečiau mirdavo jų kūdikiai.
(38)
2011-01-11
0
Kromanjoniečiai - pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens), gyvenę Europoje prieš 20-30 tūkstančių metų - turėjo didžiausias smegenis iš visų žinomų žmogaus rūšių. Nuo tada žmogaus smegenys pradėjo trauktis: lyginant su kromanjoniečiais, mes jų turime apie 10 proc. mažiau. Tai apytiksliai teniso kamuoliuko dydžio skirtumas.
