Įdomūs reiškiniai ir mokslinis požiūris į juos
.
(0)
2022-03-14
2
Ilgiausiai žmogus nemiegojo 11 dienų ir 25 minutes. Pasaulio rekordą 1963 m. pasiekė septyniolikmetis amerikietis Randy Gardneris. Vėliau šį laiką teigė pagerinę ir kiti žmonės, tarp jų suomis Toimis Soinis, britai Maureen Weston ir Tony Wrightas – tačiau nė vienas iš jų nebuvo taip atidžiai ištirtas kaip R.Gardneris. Be atidžios stebėsenos sunku patvirtinti šių žmonių teiginius.
(1)
2022-03-10
4
„New York Times“ praneša apie drąsų startuolio pasiūlymą – šaudyti prekes į kosmosą, neribotą laiką laikyti jas orbitinėse kapsulėse ir tada pagal poreikį nuleisti atgal į Žemę.
(1)
2022-02-02
6
Apibendrinant, mokslinis dėsnis yra stebimo reiškinio aprašymas. Juo nepaaiškinama, kodėl reiškinys egzistuoja arba kas jį sukelia – reiškinio paaiškinimas vadinamas moksline teorija. Manyti, kad atlikus pakankamai tyrimų, teorijos virsta dėsniais, yra klaidinga.
(0)
2022-02-01
8
Lenktyniauti „Formulėje-1“ nėra taip paprasta. Ekstremalus karštis, drėgmė ir 2 valandų lenktynių trukmė yra tikras iššūkis.
(2)
2022-01-07
11
Internete gausu greito svorio metimo priemonių. Vienas populiarių pasiūlymų – valgyti „neigiamų kalorijų“ maistą, pvz., salierus, nes juos valgydami ir virškindami sudeginate daugiau energijos nei pasisavinote.
(1)
2022-01-03
23
Akių spalva priklauso nuo pigmentacijos tiek rainelės gale (rainelės pigmento epitelis), tiek jos stromoje (rainelės priekyje), taip pat nuo ląstelių tankio stromoje. Daugeliu atvejų šiuos veiksnius, taigi ir akių spalvą, nulemia genetika – iki šiol identifikuota net 15 skirtingų genų, kurie tam tikru būdu paveikia galutinę akių spalvą.
(0)
2021-12-31
5
Chemikų komanda pagaliau išsprendė dešimtmečius mokslininkus gluminusią paslaptį: kodėl kometų priekiai, bet ne uodegos, švyti žaliai. Tam reikėjo ištirti retai Žemėje atrandamą molekulę.
(1)
2021-12-29
36
Alkoholio mėgėjų yra ir laukinėje gamtoje. Mums atrodo, kad alkoholis yra tik mūsų gėrimų sudedamoji dalis, bet briedžiai ir voverės specialiai ieško pagedusių vaisių, kuriuose prasidėję fermentaciniai procesai sukuria alkoholį. Alkoholį stebėtinai mėgsta ir žiurkėnai - jie gali suvartoti tokius alkoholio kiekius, kokie pražudytų ne vieną žmogų.
(5)
2021-12-29
112
Oralinis seksas yra populiari pramoga, kurią mėgsta ir žmonės, ir gyvūnai, tačiau laimingos pabaigos pasekmės gali būti šiek tiek problemiškos. Klausimas – išspjauti ar nuryti – pasiekus kulminaciją tampa aktualus, todėl prieš priimant sprendimą verta pasidomėti, ką apie tai sako mokslas.
(0)
2021-12-28
12
Kalbėdami apie nesudėtingus dalykus dažnai sakome „tai ne raketų mokslas“ arba „tai ne smegenų chirurgija“. O kas, visgi, yra protingesni – smegenų chirurgai ar raketų mokslininkai?
(0)
2021-12-27
3
Kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis? Kiaušiniai atsiranda iš vištų, bet vištos – iš kiaušinių: tai šio senovinio galvosūkio pagrindas. Tačiau kiaušiniai, kurie yra tiesiog moteriškos lytinės ląstelės, išsivystė daugiau nei prieš milijardą metų, o vištos gyvuoja vos 10 000 metų. Taigi, mįslė kaip ir lengvai išsprendžiama... ar vis dėlto ne?
(1)
2021-12-21
33
Apie 76 proc. regėjimo sutrikimų neturinčių žmonių susiduria su drumstimis; šios judančios struktūros, primenančios museles, taškelius ar pan., matomos ryškiame, šviesiame fone, pvz., žiūrint į šviesą, baltą ekraną ar sniegą.
(1)
2021-12-15
19
Kokia planeta yra arčiausiai Žemės? Sveikas protas sakytų, kad atsakymas yra Marsas arba Venera, mūsų kaimynai. Iš šių dviejų Venera yra arčiau Žemės nei bet kuri kita planeta, o jos orbita yra arčiausiai mūsų. Tačiau, kaip nurodoma „Physics Today“ straipsnyje, daugiau nei pusę laiko Venera nėra artimiausia planeta Žemei. O kuri yra?
(0)
2021-12-14
48
Tyrėjai nustatė, kad dailininko Salvadoro Dali ir garsaus išradėjo Tomo Edisono aprašyta miego technika iš tiesų gali skatinti kūrybiškumą.
(38)
2021-12-08
6
Mes gyvename lengvai prieinamos informacijos laikais. Praktiškai visi kasdien vaikštome su superkompiuteriu kišenėje, kuris sujungia mus su beveik visų iki šiol sukauptų žmonių žinių visuma. Šiomis dienomis negalime net nusituštinti, nematydami antraščių apie naujausius mokslo laimėjimus socialinėje žiniasklaidoje.
