Kaip smegenys suvokia aplinką
.
(2)
2017-12-06
19
<em>Neurobiologai skatina skaityti geras knygas. Kiekybės vaikymasis išsekina psichologinius išteklius</em>
(2)
2017-10-02
35
Kad ir kaip gerai išsimiegojote, nuobodulys vis tiek kelia mieguistumą. Nuobodžiaujantys žmonės žiovauja, muistosi ir visaip bando atsikratyti mieguistumo, užklupusio visai netikėtai. Kava šiuo atveju padeda puikiai. Bet kodėl mūsų kūnas reikalauja miego, kuomet nuobodžiaujame, net jei esame puikiai išsimiegoję? Priežastis slypi toje smegenų dalyje, kuri seksą ir maistą paverčia malonumu.
(0)
2017-07-17
35
<em>
Nenugalima <a href="http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-54554/">prokrastinacija</a>, blogai sukaupiamas dėmesys, negebėjimas galvoje išlaikyti bent kiek daugia
(0)
2017-02-28
29
Johnso Hopkinso universiteto (JAV) tyrėjai atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką turi vadinamuosiuose stebuklinguose grybukuose esantis haliucinogenas psilocibinas. Tyrime dalyvavo 51 savanoris, ir buvo pastebėta, kad jiems davus nemažą dozę psilocibino, net 60 procentų dalyvių asmenybės pasikeitė ilgam, net iki vienerių metų.
(9)
2017-02-13
86
<em>Stebimės, susidūrę su tuo, kas neįprasta, netikėta, keista. Su kuo nors, kas netelpa galvoje, – net jeigu tai užtikrintai įrodytas mokslo fak
(0)
2017-01-27
13
Žmogaus laiko suvokimas yra labai sudėtinga ir mokslininkus labai dominanti tema. Kodėl mums atrodo, kad kartais laikas slenka, o kartais prabėga akimirksniu, mokslo naujienų portale livescience.com aptaria sociologijos profesorius, mokslų daktaras Michaelas Flaherty.
(0)
2017-01-24
117
Kaip jūs suprantate laiką? Ar galėtumėte bent apytiksliai pasakyti, kad praėjo valanda, jei neturėtumėte laikrodžio? O jei nematytumėte ir saulės šviesos? Iš tikrųjų, mokslas dar menkai supranta žmogaus turimą laiko pojūtį. Kita vertus, vienas praeityje atliktas eksperimentas rodo, kad laiką mūsų kūnas jaučia labai prastai. Šis eksperimentas, atliktas prieš beveik 55 metus, bus dar ne kartą prisimenamas ruošiantis kosmoso kolonizavimui.
(0)
2016-09-07
25
Kai draugas paklausia, kaip išsimiegojote ant jo sofos, tikriausiai meluojate ir sakote, kad puikiai. Iš tiesų beveik visi žmonės susiduria su sunkumais, kaip užmigti naujoje vietoje. Tai taip dažna, kad mokslininkai tam turi pavadinimą – „pirmosios nakties efektas“ (PNE).
(0)
2016-09-05
44
Dalis žmonių gali kelionėje mėgautis knyga, bet dauguma visgi apie skaitymą gali tik pasvajoti žiūrėdami pro langą. Pradėjus skaityti, geriausiu atveju pradės lengvai pykinti, o blogiausiu pasidarys gerokai bloga. Ir visa tai – dėl to, kad jūsų smegenys nesusigaudo, kas vyksta, rašo „Science Of Us“.
(7)
2016-08-18
9
Prancūzų kalboje déjà vu pažodžiui reiškia „kažkur matyta“. Taip pat terminas dežavu yra naudojamas apibūdinant fenomeną, kuomet yra juntamas jausmas, kai atrodo, jog dabar juntamas potyris ar matomas vaizdas jau buvo mus aplankęs praeityje.
(4)
2016-07-23
18
<em>Atrodo, neįmanoma įsijungti naujienų portalo ar televizoriaus ir nesužinoti apie dar vieną siaubingą nutikimą. Karinio perversmo bandymas Turkijoje, kur žuvo >200 žmonių, teroristinis ak
(0)
2016-07-22
52
JAV mokslininkai atrado limfagysles, kurios susieja smegenis su imunine sistema. Anksčiau manyta, kad tokio tipo jungtis organizme neegzistuoja. Šis atradimas gali priversti perrašyti vadovėlius ir padėti geriau suprasti, kokį poveikį mūsų imuninė sistema daro smegenims ir elgsenai, praneša sciencealert.com.
(3)
2016-07-19
26
Apie mirštančio žmogaus išgyvenamas patirtis pasakojimų daug. Vieni teigia jutę, kaip plaukioja virš savo pačių kūno, kiti lėkė tuneliu į akinančią šviesą, treti pasakojo susitikę savo mirusius artimuosius.
(14)
2016-07-12
43
Turbūt daugelis žino, kad paukščiai orientuojasi aplinkoje pagal magnetinį žemės lauką. Neseniai mokslininkai padarė išvadą, kad gebėjimą reaguoti į planetos magnetizmą iš tiesų turi visi gyvūnai, įskaitant ir žmones.
(3)
2016-06-17
-48
Daugelis dailės genijaus Salvador Dalí siurrealistinių paveikslų žaidžia su mūsų smegenimis. Vienas iš garsiausių jo darbų – „Vergų turgus ir Voltero biustas“, šiuo metu Glazgo universiteto mokslininkams padeda suprasti, kaip mūsų protas apdoroja vaizdinę informaciją.
