Lietuvių kalba
.
(24)
2013-12-23
-1
Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.
(62)
2013-12-17
5
Šiaulietis, ramiai žingsniuodamas miesto gatvėmis, sutrinka išvydęs didžiulį stendą su užrašu „Pyst! Ir sniego nėra…“. Vieni ima plūstis ir grūmoti kumščiais, neva net reklaminiai užrašai šiais laikais formuluojami su keiksmažodžiais, kiti reaguoja ramiai ir teigia suprantantys, kad ištiktukas „pyst“ yra visai normalus ir toleruotinas.
(12)
2013-11-20
1
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) neatsispyrė naujovėms ir įteisino kai kuriuos plačiai vartojamus skolinius, kurie iki šiol buvo laikomi nevartotinais. Nuo šiol drąsiai galite vartoti žodžius anūkas, aršus, bintas, bordiūras, farširuoti, furunkulas, grilis, kapišonas, klynas, kortas, matracas, neseseras, parkuoti, piknikas, plastmasė, siurprizas, skeletas, šnicelis. Tačiau dar labiau nerekomenduojama vartoti žodžius kontraktas ar bicepsai.
(47)
2013-06-22
2
Teismo išaiškinimas, kad tautinėms mažumoms palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, nenustebino lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Reginos Dilienės. Pasak jos, tai buvo iš anksto aišku ir arkliui.
(0)
2013-06-16
0
Lietuvių kalbos mokytojai džiaugiasi du metus trukusio Europos socialinio fondo remiamo projekto „Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“ rezultatais. Projekto metu vykusiuose renginiuose naudingų žinių įgijo beveik 200 Lietuvos mokytojų, lituanistams sukurta speciali duomenų bazė.
(66)
2013-05-27
0
Jei mokinių raštingumas kasmet vis mąžta, gal reikėtų supaprastinti lietuvių kalbos taisykles? Kalbininkai į tokią idėją reaguoja su nuostaba – jų tvirtinimu, lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi, o skyryba jau palengvinta. Be to, iki šiol visos kartos kalbos taisykles išmokdavo.
(29)
2013-04-25
0
Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablnoskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų?
(8)
2013-03-13
0
Suaugusieji daug raštingesni už moksleivius. Tokią išvadą padarė Nacionalinio diktanto darbus tikrinę lituanistai. Tarp maždaug 3000 diktanto rašytojų neatsirado nė vieno, kuris Vytauto V. Landsbergio tekstą „Senelio laiškas“ būtų parašęs be klaidų.
(21)
2012-11-21
34
Viešojoje erdvėje vis pasirodanti informacija apie pasaulio kalbų nykimą kaskart paaštrina ir Lietuvoje girdimas diskusijas apie lietuvių kalbos ateitį. Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona teigia, kad pasisakymai apie kokias nors lietuvių kalbos apokalipses, pasaulio pabaigas yra absoliučiai juokingi. Lietuvių kalba neišnyks, tačiau kis. Doc. dr. A. Smetona atsako į klausimą, kokių pokyčių galime tikėtis.
(8)
2012-11-21
15
„Diktanto meistro“ konkursas tapo tikru išbandymu raštingiausiems sostinės pradinukams. Kai kurie jų konkursiniame darbe paliko net po 22 klaidas. Žurnalistų kalbinti tėvai teigė esantys sutrikę, nes konkurse varžėsi po vieną mokykloje geriausiai diktantą parašiusį vaiką. Tai kiek klaidų padaro silpniausi?
(71)
2012-05-08
1
Mokytojai, kalbininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai vieningai tvirtina: mokinių raštingumas mažėja. Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiame Vilniaus universitete (VU) disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą – esą kalbos mokymui pakenkė prieš keletą metų priimtas sprendimas gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodikas.
(0)
2012-03-10
9
Sovietžmogis, valdžiažmogis, biuzasriubė, afterpartis, kelių gaidelis, nusnorinti. Tai – tik dalis naujausių žodžių, kurie pateko į pradėtą kurti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Apie tai, kaip gimsta nauji žodžiai ir kokią reikšmę jų populiarumui turi politikai – portalas delfi.lt publikavo pokalbį su lietuviškus naujadarus renkančia Lietuvių kalbos instituto mokslininke daktare Rita Miliūnaite.
(50)
2012-02-24
5
Nors nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau daugiau nei dvidešimtmetį, šio laikotarpio niekaip negalime pavadinti lietuvių kalbos aukso amžiumi.
(2)
2011-01-04
4
Prūsų kalba – tai iki šių dienų neišlikusi baltų kalba, dar iki XVIII a. pradžios vartota dabartinės Karaliaučiaus srities teritorijoje ir piečiau jos esančioje Lenkijos dalyje. Šiandien prūsų kalbos faktai yra labai svarbūs baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorijos tyrimams.
(30)
2010-11-28
14
Nors lietuvių kalba rašytiniuose šaltiniuose imta fiksuoti vėlai (rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus), tačiau ji išlaikė daugybę archajiškų žodžių ir gramatinių formų, būdingų senesnę rašto tradiciją turinčioms indoeuropiečių kalboms (hetitų, senosios indų, senovės graikų) ir kilusioms iš vienos prokalbės. Štai todėl lietuvių kalba turi didelę reikšmę kalbotyros mokslui, ją aktyviai tiria baltistai, indoeuropeistai, slavistai, finougristai ir bendrosios kalbotyros specialistai.
