Lietuvos mokslininkai
.
(4)
2020-11-28
4
Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.
(2)
2020-11-26
29
KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
(2)
2020-11-25
164
1968 m. rašydamas į laikraštį „Tiesa“, Adolfas Laimutis Telksnys neįtikėtinai tiksliai išprognozavo, kaip atrodys tokios ateities technologijos: internetas, išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis, „YouTube“ ir kitos, kurios šiandien jau yra tapusios kasdienybe.
(3)
2020-10-17
58
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
(0)
2020-10-09
6
Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sakė, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.
(3)
2020-09-03
17
„Trys viename“ – taip galima pajuokauti apie mokslininką Vytautą Stankų iš KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto, kuris gyvenime atsidavęs trims aistroms – fizikai, astronomijai ir muzikai. Šios aistros V. Stankų nuveda ir minties viražais, ir ant scenos, ir nuotykių keliais – štai vienas jų nutiko Baltarusijoje. Bet apie viską iš pradžių.
(0)
2020-04-20
38
Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.
(0)
2020-03-16
1
Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.
(0)
2020-02-20
6
Nors Lietuva kartu su Europos Sąjungos pinigais paskutiniais metais kaip reikiant investuoja į inovacijas, naujas laboratorijas, šalyje patentuotų išradimų skaičius paskutinį dešimtmetį išlieka stabilus. Kasmet šalyje patentuojama apie 100 naujų išradimų. Žinoma, ne visi patentuojami išradimai reikalauja aukštųjų technologijų įrangos ar brangia technika apstatytų laboratorijų. Tarp lietuviškų išradimų ir tokie kaip bato kulno medžiaginė apsauga ar masažuojanti kompiuterinės pelės rankovė.
(0)
2020-02-19
6
KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos ir JAV kuria daugiafunkcines kompozitines medžiagas, skirtas orlaivių, automobilių, vėjo jėgainių ir kitų konstrukcijų gamybai. Tarptautinė mokslininkų komanda siekia, kad naujai sukurta medžiaga būtų ne tik patvari, tačiau kartu pasitarnautų aptinkant plika akimi neįžvelgiamus pažeidimus.
(0)
2019-12-11
1
Tarptautinis biotechnologijų konkursas „iGEM“ sutraukia daugybę komandų iš viso pasaulio. Kiekvienas konkursinis projektas turi spręsti tam tikrą aktualią problemą ir būti paremtas darbu su gyvomis ląstelėmis. Tačiau vien to ne visada pakanka patraukti smalsuolių ir vertintojų dėmesį. Visgi, lietuviai iš šio konkurso kiekvienais metais grįžta su puikiais įvertinimais.
(1)
2019-12-05
6
Iš Kauno kilusiam Šarūnui Šukiui – tik 25-eri, bet jis jau II-o lygio mokslininkas milijoninių investicijų sulaukusioje biotechnologojų kompanijoje „Oxford Biomedica“. Mokslus Didžiojoje Britanijoje pabaigęs vaikinas dalyvauja vaisto nuo vėžio, sukurto panaudojant žmogaus imuno deficito virusą (ŽIV), kūrime.
(0)
2019-11-26
-4
Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje.
(3)
2019-10-30
17
Organinės medžiagos, tokios kaip acetonai, dažikliai, amoniakas ir kitos, patekusios į orą, naikina ozono sluoksnį ir neigiamai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat jos gali kauptis žmogaus organizme, sukelti apsinuodijimą, įvairius, net vėžinius, susirgimus. Šios medžiagos ypač gausiai išsiskiria žemės ūkyje, energetikos bei naftos gavybos pramonėje, baldų gamyboje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė sukūrė orą nuo organinių teršalų valantį Vertikalų biofiltrą-absorberį, kuris įvertintas Europos patentu. Šis išradimas padeda spręsti ir dar vieną problemą – mažina kvapus. Kvapų tarša aplinkoje yra nemaža problema – dėl didesnių nemalonaus kvapo koncentracijų žmonės jaučia diskomfortą, pablogėjusią gyvenimo kokybę.
(0)
2019-09-28
4
Jaunųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų kuriama technologija per pusę metų spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą.
