Lietuvos mokslinių tyrimų centrai ir jų veikla
.
(0)
2018-12-28
1
Gruodį Meksikoje vyko 13-ojo pasaulinio baltymų struktūros modeliavimo konkurso CASP (angl. Critical Assessment of protein Structure Prediction) baigiamoji konferencija. Joje paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bioinformatikų komanda triumfavo baltymų kompleksų struktūrų modeliavimo kategorijoje. Komandą sudarė dr. Česlovas Venclovas, dr. Justas Dapkūnas ir dr. Klimentas Olechnovičius.
(0)
2018-12-10
6
Kauniečiai ir miesto naujienomis besidomintys gyventojai jau gali paganyti akis po neseniai paviešintas nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ vizualizacijas. Šis objektas iškils Nemuno saloje.
(0)
2018-11-29
7
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslo grupė, vadovaujama prof. Daiva Leskauskaitės ir bendradarbiaudama su pasaulinio garso šefu Alanu Coxonu, sukūrė molekulinės gastronomijos produktą, kuris buvo puikiai įvertintas gurmanų iš viso pasaulio.
(0)
2018-11-23
2
Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.
(0)
2018-11-19
9
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija Truncaitė ir dr. Aurelija Zajančkauskaitė su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro tyrė ant Čekijos ir Lietuvos soduose auginamų vaisių ar uogų esančias bakterijas ir jas infekuojančius virusus.
(0)
2018-11-15
19
Vilniaus universiteto Fizikos fakultete atidaryta nauja laboratorija, skirta pažangiems radijo signalų sklidimo tyrimams.
(3)
2018-11-10
52
Paprastai, kai kalbame apie karines technologijas, dažniausiai minime užsieninius vardus: „Stinger“, „Carl Gustaff“, „Abrams“. Bet Lietuva – intensyvi aukštųjų technologijų kūrėja. Garsėjame lazeriais, biotechnologijomis – negi visa tai taip ir lieka už laboratorijų durų ir negrįžtamai iškeliauja pas užsienio užsakovus?
(1)
2018-10-30
45
Norint pagaminti 1 toną tradicinio, pasaulyje populiariausio betono rišamosios medžiagos – portlandcemenčio – į aplinką išsiskiria iki 1 tonos anglies dioksido (CO₂). Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje cemento pramonė yra atsakinga už 7 proc. viso per metus išmetamo anglies dioksido kiekio. Atsižvelgdami į tai, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ėmė ieškoti būdų, kaip tradicinį portlandcementį pakeisti kitomis rišamosiomis medžiagomis, ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
(0)
2018-10-08
11
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute sukonstruotas saulės energija varomas bepilotis orlaivis „Solarwing“ sėkmingai įveikė bandymus – nepertraukiamai danguje išbuvo visą dieną. Universiteto mokslininkai drauge su studentais yra pirmieji sukūrę tokį aparatą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
(4)
2018-10-07
84
Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.
(0)
2018-09-19
3
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslininkų grupė susintetino naują medžiagą, kuri gali būti naudojama kaip cianidų detektorius vandenyje. Esant kontaktui su cianidu, ši medžiaga pakeičia spalvą vos per pusę minutės – 20 kartų greičiau nei šiuo metu komerciškai naudojami cianido detektoriai. Cianidams aptikti naudojamas kolorometrinis metodas, t. y. matuojamas spalvos intensyvumas.
(1)
2018-09-12
44
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.
(2)
2018-07-28
0
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė inovatyvų metodą, kuris, naudojant bevielio ryšio technologiją, leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą patalpose 1 metro tikslumu. Metodas gali būti įdiegtas bet kokiame „Wi-Fi“ funkciją palaikančiame prietaise ir pritaikomas įvairiose srityse – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos, rašoma universiteto pranešime spaudai.
(0)
2018-07-23
26
„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, - sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.
(2)
2018-06-12
10
„Įsivaizduokite, kad kokiame nors dideliame mieste išjungiami visi šviesoforai ar panaikinami kelio ženklai. Lengva numanyti, kad be eismo reguliavimo susidarytų didžiulės spūstys, padaugėtų avarijų ir miestas taptų paralyžiuotas. Ląstelėje tokių kelio ženklų ir šviesoforų funkciją atlieka epigenetiniai faktoriai, kurie kontroliuoja genų (DNR sekų) veiklą.
