Lietuvos universitetai
.
(4)
2018-10-07
84
Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.
(0)
2018-09-19
3
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslininkų grupė susintetino naują medžiagą, kuri gali būti naudojama kaip cianidų detektorius vandenyje. Esant kontaktui su cianidu, ši medžiaga pakeičia spalvą vos per pusę minutės – 20 kartų greičiau nei šiuo metu komerciškai naudojami cianido detektoriai. Cianidams aptikti naudojamas kolorometrinis metodas, t. y. matuojamas spalvos intensyvumas.
(1)
2018-09-12
44
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.
(2)
2018-07-28
0
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė inovatyvų metodą, kuris, naudojant bevielio ryšio technologiją, leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą patalpose 1 metro tikslumu. Metodas gali būti įdiegtas bet kokiame „Wi-Fi“ funkciją palaikančiame prietaise ir pritaikomas įvairiose srityse – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos, rašoma universiteto pranešime spaudai.
(2)
2018-06-12
10
„Įsivaizduokite, kad kokiame nors dideliame mieste išjungiami visi šviesoforai ar panaikinami kelio ženklai. Lengva numanyti, kad be eismo reguliavimo susidarytų didžiulės spūstys, padaugėtų avarijų ir miestas taptų paralyžiuotas. Ląstelėje tokių kelio ženklų ir šviesoforų funkciją atlieka epigenetiniai faktoriai, kurie kontroliuoja genų (DNR sekų) veiklą.
(0)
2018-06-03
29
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda sukūrė būdą orlaivių saugumui užtikrinti pakilimo metu. Per pirmąsias 10 sekundžių lėktuvui važiuojant kilimo ir tūpimo taku, KTU mokslininkų sukurtas įrenginys nustato, ar lėktuvas per duotą atstumą išvystys greitį, kurio reikia pakilimui. Inovacija gali būti pritaikyta tiek mažiems orlaiviams, tiek dideliems, komercinius skrydžius vykdantiems lėktuvams.
(0)
2018-05-28
9
„Kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, taip nėra vieno tvarsčio, tinkančio visoms žaizdoms“, – tokį posakį naudoja tie, kurie yra susidūrę su sudėtingų žaizdų gydymu.
(0)
2018-03-24
6
„Kada, jei ne dabar pabandyti kažką sukurti?“, – klausia iš KTU „Startup Space“ vadovo pareigų besitraukiantis Donatas Smailys. Netrukus jis pats prisijungs prie lietuviškos startuolio „Unboxed“ vystymo. Pasak D. Smailio, sąlygos startuolių kūrimuisi Lietuvoje gerėja, įvairių priemonių sėkmingam startui bei išorės palaikymo – daugėja, tad reikia užsispyrimo, noro ir pirmyn.
(1)
2018-03-06
30
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė unikalų aukščiausios kokybės, ypatingai stipraus betono receptą. Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė.
(11)
2018-02-23
77
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.
(0)
2018-02-13
8
Dėl mažėjančių iškastinio kuro atsargų bei didėjančios taršos vis sparčiau auga alternatyvių, efektyvių ir gamtą tausojančių elektros energijos šaltinių svarba. Koja kojon žengdami su šiuolaikinėmis tendencijomis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria bei tobulina vieną švariausių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – mikrobinius kuro elementus (MKE), kurie pasižymi itin plačiomis panaudojimo galimybės.
(0)
2018-01-25
8
„Turint tokią profesiją darbą susirasti ypatingai lengva“, – sako KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius, prof. Liudas Mažeika. Šioje srityje užsiauginti ir paruošti talentingus tyrėjus reikia apie 5-8 metų sunkaus darbo, bet tai atsiperka – darbas ir įdomus, ir prasmingas. „Specializuojamės į nestandartinių sprendimų kūrimą. Esame paskutinės vilties išpildytojai“, – sako Instituto mokslininkai, tiesa, pasigendantys strateginio valstybės požiūrio į mokslo problematiką.
(0)
2018-01-21
10
Tarptautinė tyrėjų grupė iš Brazilijos, Čekijos, JAV, Rusijos ir Šveicarijos kartu su prof. Sauliumi Serva ir Aleksandru Konovalovu iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto atliko unikalų tyrimą. Tai pirma tokio masto ir detalumo analizė, leidusi atskleisti virusų įvairovę atskiroje, gerai žinomoje protistų grupėje, priskiriamoje tripanosomatidėms. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame ir gyvybės mokslų srityje viename iš labiausiai cituojamų mokslinių žurnalų „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ (PNAS).
(0)
2017-12-16
17
Pasak keturių lyderiaujančių Lietuvos mokslo institucijų vadovų, ateinantys 2018-ieji Lietuvos inovacijų rinkai gali tapti itin svarbiais. Lietuvos moksle ir versle susiformavo visos tinkamos aplinkybės, kad įvyktų net penkių sričių proveržiai. Didžiausių laimėjimų tikimasi finansinių ir blockchain* technologijų srityse, kurios gali išstumti Lietuvą į Europines lyderes.
(0)
2017-11-20
18
Televizoriaus ekranas ant sienos apmušalų ar užuolaidų, dvipusis monitorius, ypatingos raiškos vaizdai – organinių šviesos diodų (OLED) lankstumas ir plotas atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes. Kuriant juos, priešingai nei neorganinių medžiagų pagrindu veikiančias LED technologijas, nenaudojami sunkieji metalai, o jų skleidžiama šviesa yra „draugiškesnė“ mūsų akims. Deja, egzistuoja viena problema – trumpesnė organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė.
