Medicinos vystymosi istorija
.
(2)
2021-02-05
33
1920-aisiais buvo pasiekta didelė mokslo pažanga ir išrasta daugybė inovacijų, kurias naudojame ir šiandien.
(14)
2020-11-16
59
Šveicarų chemikas Albertas Hofmannas 1938 metų lapkričio 16 dieną susintetino lizergo rūgšties dietilamidą, geriau žinomą kaip LSD. Tuomet jis ieškojo medžiagų, kurios pasitarnautų medicinoje ir apie haliucinogeninį LSD poveikį sužinojo tik po 5 metų. Dar po kelių metų CŽA nupirko visą pasaulio LSD.
(7)
2020-08-03
32
Dėl gausaus, dažnai netikslingo ir netvarkingo šiuolaikiškų antibiotikų vartojimo nepaliaujamai auga šiems vaistams atsparių bakterijų įvairovė, todėl mokslininkai jau ne vienerius metus skambina pavojaus varpais. Ir problemos sprendimo ieško visur, kur tik įmanoma. Vienas toks galima sprendimas surastas 1000 metų senumo rankraštyje, rašo „Science Alert“.
(0)
2020-07-28
1
Vikingai yra žinomi kaip jūrų bastūnai, žiaurūs kovotojai ir aktyvūs pirkliai – bet panašu, kad į keliones su savimi jie gabendavosi ne vien ginklus ir prekes – naujas tyrimas rodo, kad kartu su jais keliaudavo ir mirtinos ligos.
(0)
2020-07-23
-1
Daugiau nei 150 metų senumo dienoraštis atskleidžia, kaip jautėsi penkiolikametė mergaitė, kuri išgyveno karantiną Moretono saloje (Australija). Mergaitės aplinkos žmonės apsikrėsdavo tymais – nes nuo jų dar nebuvo skiepų.
(2)
2020-06-26
10
„Carlay Company“ 1937 metais išrado preparatą, kuris slopina apetitą. Jau 1946 metais buvo užregistruotas „Ayds“ prekės ženklas, kuriuo žymėti įvairūs saldumynai, skirti padėti atsikratyti viršsvorio. Jie buvo labai populiarūs, tačiau devintajame dešimtmetyje žmonės šį produktą tiesiog pamiršo. Kas nutiko?
(0)
2020-06-16
5
Jei nors kiek domitės mokslu, medicina ir istorija, pastaruoju metu galbūt akis galėjo užkliūti už keistos naujienos, kad esą Vilniuje, kasinėjant XV a. maro laikų kapus, buvo atkasti palaikai, kuriuose aptikti sifilio pėdsakai. Žinoma, XV a. buvo tikrai sunkūs laikai, tik štai viena nesutampanti detalė – manoma, kad sifilį į Europą atvežė Kristoforas Kolumbas, o Amerika buvo „atrasta“ 1492. Tuo tarpu rastieji palaikai – 1463-1475 m. Tad kaip taip gali būti?
(2)
2020-06-11
6
Izaokas Niutonas dažnai vadinamas modernaus mokslo tėvu. 1642-1726 metais gyvenęs anglų matematikas, fizikas, teologas ir, kaip teigė pats, gamtos filosofas prisidėjo prie mechanikos, optikos ir fizikos mokslų pažangos. Nors ir retai, kartais jis kyštelėdavo nosį ir į mediciną. Pavyzdžiui, Niutonas turėjo minčių, kaip galima pagydyti buboninį marą.
(0)
2020-05-31
2
Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia.
(0)
2020-05-15
22
Nėra nieko smagaus apie pandemijas. Tai - sunkūs laikai žmonijai, kuriuos dažnai lydi metų metus besitęsiančios bėdos. COVID-19 nėra pirmoji pandemija žmonijos istorijoje. Nėra ir baisiausia. Ar paskutinė. Štai 7 įdomūs ir netikėti faktai apie anksčiau įvykusias pandemijas ir jų sukeltus rezultatus.
(0)
2020-04-17
4
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, mokslininkai kliaujasi visa iki šiol surinkta informacija apie koronavirusus tam, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių gyvybių – ir galų gale sukurtų skiepus. Tokiu metu svarbu ir prisiminti, kas buvo pirmasis žmogus, atradęs šią virusų grupę – ir kaip tik įvyko.
(4)
2020-04-14
11
Septynioliktame amžiuje žmonės tikėjo, kad tokia apranga padeda išvalyti apnuodytą orą. Jie klydo.
(0)
2020-04-09
1
Nuo pat pirmų dienų, kai tik žmonės ėmė keliauti po pasaulį, juos ėmė lydėti ir įvairiausios ligos. Net ir šiandien, turėdami pažangią mediciną ir technologijas, neišvengiame epidemijų. Tačiau kaip viskas atrodė tuo metu, kai žmonės neturėjo pažangios medicinos – ir priemonių, skirtų iškomunikuoti žinią apie ligas? Šiame straipsnyje peteikiama jums informaciją apie didžiausias pasaulio pandemijas.
(0)
2020-04-06
11
1918 m. gripo atmaina, pavadinta ispaniškuoju gripu, sukėlė visuotinę pandemiją. Virusas plito greitai ir skynė gyvybes nesirinkdamas. Užsikrėtė jauni, seni, ligoti ir sveiki žmonės. Mažiausiai 10 proc. pacientų mirė.
(0)
2020-04-05
37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
