Medžiai ir miškai
.
(0)
2020-09-23
7
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, būdingus bruožus ir įdomiąsias savybes pasakoja VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.
(0)
2020-09-07
14
Italija turi daugybę žmogaus ir gamtos kūrinių, kuriais gali didžiuotis. Šiaurės Italijoje mažame Kazorco miestelyje yra medis, prie kurio dažnai būriuojasi smalsuoliai. Jei ne šalia įrengta informacinė lentelė, daugelis negalėtų pasakyti, koks tai medis.
(0)
2020-08-14
11
Taranakio kalnas yra aktyvūs superugnikalnis Naujojoje Zelandijoje. Jo aukštis siekia 2,5 km, o išvaizda yra tokia graži, kad Taranakis yra užfiksuotas ne viename filme. Dar jį supa beveik visiškai apvalus miškas.
(0)
2020-08-08
2
Ši vasara, o ir artėjantis ruduo mums ne eiliniai – apsiribojant laisvalaikiu bei atostogomis Lietuvoje, tenka ieškoti ir primirštų pramogų. Viena iš jų – grybavimas, kuris ne tik leidžia gardžiuotis skania vakariene, tačiau ir puikiai išvėdina galvą. Šilti ir lietingi orai žada gerą grybų derlių, tad norintiems, jog ši pramoga atneštų tik malonių įspūdžių, ekspertas pataria, kaip būti saugiems miške, nepasiklysti ir išvengti sveikatos sutrikdymo.
(4)
2020-08-07
8
Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame.
(37)
2020-08-05
135
Naujausiame tyrime tvirtinama, kad jei žmonija ir toliau eis tuo pačiu keliu, kokiu iki šiol ėjo, vos per kelis ateinančius dešimtmečius pasieks „negrįžtamo žlugimo“ ribą.
(1)
2020-07-24
18
Naujas atliktas tyrimas pateikia geresnį supratimą apie tai, kaip slaptas požeminis elektros signalų tinklas perduoda signalus iš vieno augalo kitam. Seniau buvo pastebėta, kad šis tinklas vietoje savotiškos elektros grandinės dirvožemyje naudoja mikorizę – šaknų simbiozę su grybais, kuri būdinga ir žoliniams augalams, ir medžiams.
(1)
2020-07-23
-13
Medžių rievės gali papasakoti įvairių dalykų, taip pat ir apie žemės, kurioje auga medžiai, drėgnumo pokyčius. Istorija, kurią nuo 20 amžiaus pasakoja medžiai – kelia nerimą.
(1)
2020-07-16
47
Tenerėje, Sacharos dykumoje, kadaise augo vieniša akacija. Iš tikrųjų, Nigerio centre anksčiau buvo keli medžiai, tačiau daugelis išnyko dėl vandens trūkumo. Su laiku Tenerės akacija tapo vienišiausiu medžiu planetoje.
(0)
2020-06-15
1
Pasak Valstybinės miškų tarnybos statistikos, Lietuvoje skaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų. Per paskutinius dešimtmečius įvykdyta žemės reforma žemės bei miškų sklypus sugražino beveik 100 tūkst. piliečių. Tačiau nepaisant to kam – fiziniam ar juridiniam – asmeniui priklauso miškas, svarbu išmanyti, kas jame auga ir gyvena, todėl nuo šiol pasus, su visais reikiamais duomenimis, turės ne tik žmonės, bet ir miškai.
(0)
2020-05-03
19
Miškas visada buvo atgaiva gamtos mylėtojams, norintiems bent trumpam ištrūkti iš miesto šurmulio. Tačiau karantino metu, žmonės mišką „atrado“ iš naujo: pajutę, jog medžių apsuptyje galima atgauti vidinę ramybę ir pasisemti jėgų šiuo neramiu laikotarpiu, žmonės būriais pradėjo plūsti į gamtą. Daugeliui lankymasis miške jau spėjo tapti nauju įpročiu, kuris, tikėtina, išliks net atšaukus karantino apribojimus. Tačiau ar savo buvimu miške žmonės nepakenks jo nuolatiniams gyventojams?
(2)
2020-02-07
74
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
(0)
2020-01-28
11
Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galbūt galėtumėte pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis – maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio. Jo amžius – apie 150 metų.
(0)
2019-12-28
2
Mokslininkai aptiko priešistorinių augalų fosilijų, kurios gali būti seniausios žinomos miško liekanos ir galbūt suteiks nemažai duomenų apie ryšį tarp augalijos raidos ir klimato pokyčių, sakoma žurnale „Current Biology“ paskelbtame straipsnyje.
(14)
2019-12-23
52
Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.
