Mėnulis
.
(0)
2021-09-23
15
NASA pirmadienį paskelbė 2023 metais nutupdysianti vandens ledo paieškoms skirtą mėnuleigį Nobilės krateryje, esančiame ties Mėnulio pietų ašigaliu.
(0)
2021-08-31
16
Tikriausiai girdėjote apie Tarptautinės astronominės sąjungos pateiktą planetos apibrėžimą. Jis patikslino, kad už Neptūno orbitos yra didelė ledinių objektų juosta, o jos dalimi yra Plutonas – taigi, jis nėra laikomas planeta. Pagal Tarptautinės astronomų sąjungos apibrėžimą, palydovai (mėnuliai) taip pat nelaikomi planetomis. Tačiau ar žinojote, kad mūsų Mėnulis funkcionuoja kaip planeta? Jis gali daug ko išmokyti apie tai, kaip planetos formuojasi ir evoliucionuoja.
(5)
2021-08-25
25
Elonas Muskas sako, kad „Starship“ erdvėlaivis misijai į Mėnulį gali būti paruoštas „greičiau“ nei 2024 m.
(0)
2021-08-25
3
Rugpjūčio 22 d. dangų nušvietusi įspūdingo dydžio pilnatis nustebino daugumą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje socialiniai tinklai mirgėjo nuo didingų Mėnulio vaizdų. Tačiau mažai kas žino, jog šio mėnesio pilnatis ypatinga, nes tai – Mėlynasis Mėnulis.
(0)
2021-08-05
15
Nuo Žemės sukimosi apie savo ašį greičio priklauso paros ilgis. Ir para Žemėje jau labai ilgą laiką ilgėja - mūsų planeta lėtėja. Bet gali būti, kad būtent dėl to mes turime kuo kvėpuoti.
(0)
2021-08-04
9
Gravitacinių bangų atradimas yra vienas reikšmingiausių mokslo pasiekimų šiame šimtmetyje. Kartu tai ir milžiniškas technologinis pasiekimas – detektoriaus jautrumas, reikalingas užfiksuoti menkutį gravitacinių bangų signalą, yra sunkiai įsivaizduojamas. Inžinieriai, statę LIGO ir Virgo detektorius, turėjo izoliuoti juos nuo visų žemiškų trikdžių – tektoninių plokščių judėjimo, vandenyno bangų, automobilių ir netgi stipresnių vėjo gūsių keliamo drebėjimo. Ir visgi šiek tiek triukšmo prasiskverbia pro visas apsaugas, tad detektoriai sugeba užfiksuoti tik nedidelę dalį gravitacinių bangų signalų, sklindančių pro Žemę.
(1)
2021-07-24
34
1969 m. liepos 20 d. „Apollo 11“ misijos metu žmogaus pilotuojamu erdvėlaiviu buvo nusileista ir išsilaipinta Mėnulyje. Tai tapo istoriniu įvykiu, padėjusiu pradžią platesniems kosmoso tyrinėjimams. Minint 52-antrasias išsilaipinimo vieninteliame Žemės palydove metines, prisiminkime šią didingą istoriją ir tai kodėl žmonės daugiau nebeskrenda į Mėnulį.
(0)
2021-07-19
13
Dėl klimato kaitos jau dabar visame pasaulyje dažnėja ir stiprėja uraganai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Tačiau artėja ne ką mažesnė grėsmė, kuri gali sukelti chaosą Amerikos pakrantėse - dėl Mėnulio orbitos svyravimo 2030-aisiais potvynių sulauksime daug daugiau nei įprastai.
(0)
2021-07-08
28
Mėnuliui pasiekti mes jau naudojame raketas, tačiau netrukus galime panaudoti jas išgauti vandeniui.
(0)
2021-06-02
3
Po keleto metų žmonės vėl nusileis Mėnulyje, greičiausiai bent keleto savaičių, o gal ir mėnesių, trukmės misijoms. Jų metu reikės dirbti ne tik kelių žingsnių atstumu nuo nusileidimo modulio, bet ir važinėti po apylinkes. Artimiausiu metu NASA turėtų apsispręsti, kokius mėnuleigius naudos astronautai.
(0)
2021-05-25
11
Europos kosmoso agentūra (ESA) siūlo Mėnulyje sukurti tikslią navigacijos sistemą, panašią į Žemėje naudojamą palydovinės navigacijos technologiją. Ji leistų kosminiams laivams tiksliau nusileisti ir geriau orientuotis skriejant aplink Mėnulį.
(4)
2021-05-19
18
Visi vaikai mėgsta heliu pripildytus balionus – kadangi jie kyla į orą. Juk vaikystėje turbūt irgi labiau norėdavoti gauti heliu pripildytą ir į orą kylantį balioną, nei paprastą? Tačiau kaip atrodytų vakarėlis su balionais kitose planetose?
(3)
2021-04-29
30
Įsivaizduokite, vieną naktį pakėlę akis į dangų staiga niekada nebematote Mėnulio. Kokios pasekmės lauktų Žemės ir jos gyventojų?
(0)
2021-03-31
47
Jie yra vieni didžiausių ir keisčiausių iš visų Žemėje esančių statinių: didžiuliai, paslaptingi tankios uolos luitai, tūnantys giliausiose mūsų planetos mantijos dalyse.
(0)
2021-03-29
7
Kai Neilas Armstrongas, Michaelas Collinsas ir Buzzas Aldrinas leidosi kelionėn į Mėnulį, jie skriejo 110 metrų ilgio raketa, kuri išvystė 3,5 milijonų kilogramų traukos jėgą. Misija buvo pavojinga ir pilna nežinomųjų. Nepaisant to, kilimo metu astronautų širdies ritmas buvo pakankamai normalus: N.Armstrongo buvo aukščiausias – 110 dūžių per minutę, M. Collinso – 99, o B. Aldrino – 88.
