Mokslo atradimų istorijos
.
(0)
2015-01-12
13
Iki 2015 metų spalio 15 d. – datos, į kurią laiku keliavo 1989 m. Roberto Zemeckio filmo „Atgal į ateitį“ herojai – liko dar beveik 300 dienų, bet jau dabar galima daugiau ar mažiau drąsiai spręsti, kur prognozuodami ateitį filmo kūrėjai klydo, o kur buvo teisūs.
(0)
2014-12-31
8
Australijos mokslo žiniasklaidos centro svetainė smc.org.au pristato 10 keisčiausių 2014 metų mokslinių naujienų.
(0)
2014-12-18
0
<em>1788 m. birželį škotų geologas <a target="_blank" href="https://en.wikipedia.org/wiki/James_Hutton">Jamesas Huttonas</a> pakvietė kolegas Johną Playfairą ir Jamesą Hallą į <a target="_bl
(16)
2014-11-28
41
<em>Sakydami „Einšteinas“, mintyje turime „genijus“. Tikrą pasaulinę šlovę fizikui atnešė ne Nobelio premija už fotoefekto tyri
(0)
2014-06-18
27
Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūt tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo...
(3)
2014-01-15
3
Vanduo ir šaltis gali būti galingas destrukcijos tandemas, kurio jėgos paslaptis – vanduo virsdamas į ledą, plečiasi. Ir ardo visa, kas trukdo jam plėstis. Taip atsiranda duobės gatvėse, pradeda trupėti betoniniai laiptai ir pan. Bet jei vandens pripiltume į labai tvirtos medžiagos konteinerį, kuris neleistų ledui plėstis, o tada vandenį užšaldytume, prasidėtų įdomūs dalykai.
(0)
2013-12-29
4
Penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečių sandūroje prancūzų mokslininkas Žakas Kusto, betyrinėdamas jūrų pasaulį, ėmė aktyviau darbuotis prie to, kaip surinktas žinias įdomiai ir populiariai perteikti visuomenei. Savo ekspedicijose jis rinko vandens augalus bei gyvūnus, filmavo ir fotografavo povandeninio pasaulio įdomybes, aprašinėjo savo kelionių įspūdžius bei atsiminimus.
(2)
2013-12-28
9
Viena svarbiausių ir garbingiausių mokslininkų veiklos sričių – tai žinių apie pasaulį skleidimas plačiajai visuomenei. Mokslo populiarinimo misija tapo ypač reikšminga, kuomet įsibėgėjo technologinis progresas bei įsitvirtino nuo apsišvietusio ir raštingo elektorato priklausomos demokratinės valstybių santvarkos. JAV mokslininko Neilo Taisono (Neil DeGrasse Tyson) teigimu, „jei esi moksliškai neraštingas, pats to nežinodamas tarsi pašalini save iš demokratinio proceso“. XX amžiuje išplitus televizijai bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, atsivėrė ištisa nauja niša, leidusi savo gabumus atskleisti mokslo populiarintojams.
(0)
2013-12-26
4
XVIII amžiuje gyvenęs rusų intelektualas Michailas Lomonosovas buvo universalus genijus. Jis domėjosi ir rašė įvairiomis gamtos bei visuomenės mokslų temomis ir daugelyje jų reikšmingai prisidėjo prie pažinimo progreso. Be to, jis užsiėmė vizualiniu bei kalbos menu. Mokslinė Lomonosovo veikla gali būti chronologiškai skirstoma į tris periodus. Iki chemijos laboratorijos įkūrimo 1748 metais jis daugiausiai vykdė fizikos ir mineralogijos tyrimus. Tarp 1748 ir 1753 metų jo prioritetu tapo laboratoriniai chemijos bandymai ir su tuo susiję moksliniai projektai. Galiausiai, vėlyvojoje savo karjeros fazėje, mokslininkas įsitraukė į platesnį pažinimo sričių spektrą, apimantį ne tik gamtos, bet ir taikomuosius bei visuomenės mokslus.
(1)
2013-12-25
9
Žmonijos istorijoje būta išties universalių genijų, sugebėjusių pasižymėti net keliose skirtingose srityse. Tokiais žmonėmis laikomi garsieji italų Renesanso veikėjai Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti) bei vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Į šią kompaniją galime drąsiai įrašyti ir vieną iškiliausių Rusijos protų – universalųjį XVIII amžiaus mokslininką, menininką bei kultūros veikėją Michailą Vasiljevičių Lomonosovą (Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов).
(6)
2013-12-22
1
Vokietijos mokslininkas Vilhelmas Rentgenas buvo bene geriausias savo laiko fizikas eksperimentatorius. 1895 metų lapkričio 8 dieną eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų, jis nepasigyrė savo atradimu nei mokslo kolegoms, nei žmonai.
(3)
2013-12-21
2
Svarbiausias gamtos mokslų uždavinys – atverti langą į pasaulio pažinimą. Žmogiškieji klausos, regos ir kiti jutimai šiam tikslui yra nepakankami, nes riboti. Visa mūsų regima šviesa su visomis vaivorykštės spalvomis tėra siauras ruoželis elektromagnetinių bangų dažnių skalėje. Realus pasaulis yra margesnis ir keistesnis nei savo intuicija bei jutimais galėtume numanyti. Mes esame tarsi kaliniai Platono „Valstybėje“ aprašytame urve – matome tikrojo pasaulio šešėlius, bet ne patį pasaulį. Todėl itin reikšminga modernaus mokslo progreso dalimi tapo technologija, gebanti praplėsti šiuos jutimus ir surinkti tą pasaulio teikiamą informaciją, kurios savo natūralių receptorių pagalba tiesiog nepastebėtume.
(6)
2013-12-08
4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
(0)
2013-12-07
3
Švietimo epochoje išplėtotas mokslinis metodas buvo reikšmingas tuo, kad, atsiribojęs nuo abstrakčių filosofinių koncepcijų ir pasirėmęs išmatuojama empirine informacija bei griežtai logišku jos interpretavimu, suteikė galimybę pažinti pasaulį, išvengiant klaidų, sukeliamų žmogaus subjektyvumo. Raktas į objektyvų pažinimą buvo matematika. Neveltui Galilėjo Galilėjus kartą pasakė, jog „matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“. Matematikos reikšmę mokslo progresui puikiai suprato XVIII amžiaus šveicarų matematikas Leonardas Oileris (Leonhard Euler).
(0)
2013-12-02
2
Išradinėti – tai užkoduota žmogaus prigimtyje. Būtent šis troškimas patobulinti, atrasti bei sužinoti ir veda žmoniją pirmyn. Tačiau kartais išradėjai sugalvoja tokių dalykų, kurie gali kelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, o norėdami įsitikinti jų galimybėmis (tuo pačiu jas įrodyti aplinkiniams), išbando juos patys. Pakankamai dažnai tokie bandymai baigiasi tragiškai.
