Mokslo sriuba
.
(3)
2018-05-23
16
Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
(0)
2018-05-17
23
Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų - Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šią didingą laboratoriją galima pamatyti ir savo akimis Lietuvos danguje. TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.
(0)
2018-05-08
0
Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens – jis tampa nuotekomis. Tam, kad nuotekos neužterštų mūsų aplinkos, jos yra išvalomos ir šio proceso metu susidaro tūkstančiai tonų nuotekų dumblo. Toks dumblas – vertinga atlieka, tačiau Lietuvoje vis dar tenka spręsti galvosūkį, kur ir kaip jį panaudoti.
(0)
2018-04-13
15
Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas - Lituanica SAT-2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida - tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.
(0)
2018-04-04
30
Kosmoso projektai – tai ne tik erdvėlaivių skrydžiai, gyvybės Marse paieškos ir Žemės rutulį iš aukštai stebintys astronautai. Mažesnės kosminės misijos, pavyzdžiui, palydovų kūrimas, taip pat gali būti labai ambicingos. Jų ieškant toli žvalgytis nereikia – tokios misijos gimsta čia pat, Lietuvoje.
(0)
2018-04-01
30
Susipažinkite su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.
(0)
2018-03-29
7
Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Jane Goodall. Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?
(1)
2018-03-26
7
Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę – ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas. Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link. Kam už jį turėtume būti dėkingi?
(0)
2018-03-22
31
Pagalvojus apie dinozaurus, prieš akis tikriausiai iškyla fantastiniuose Holivudo filmuose matyti vaizdai. Grėsminga dinozaurų išvaizda, įspūdingi gabaritai ir nuolatinė kova dėl išlikimo neleidžia nuo ekrano atplėšti akių. Dalis viso to tėra menininkų vaizduotės vaisiai. Dinozaurai – tai ne tik gigantiško dydžio grobuonys. Kita vertus, jų gyvenimas buvo išties kupinas šiais laikais sunkiai suvokiamų iššūkių.
(0)
2018-03-18
21
Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti?
(0)
2018-03-06
6
Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus. Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje.
(0)
2018-03-02
7
Jei kai kurie manome, kad meteorologiniai palydovai tėra paprasti aplink Žemę skraidantys fotografavimo įrenginiai, labai apsigauname. Kiekviename palydove prie jo rėmų yra pritvirtinta daug atskirų mokslinių instrumentų. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį ir perduoda duomenis į Žemę. Meteorologai pjausto atmosferą kaip pyragą, mato kas vyksta virš vandenynų ir aukštai virš mūsų. Naudojami tokias kosmines laboratorijas jie kiaurai mato gamtos stichijas.
(11)
2018-02-23
77
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.
(0)
2018-02-16
5
Elektros energija yra pirmo būtinumo prekė. Maža to, elektra yra ypatingas produktas, elektrą reikia tuo pačiu metu pagaminti ir suvartoti. Tik pagalvokime: mes įjungiame šviesą ir tą elektros poreikį kažkas turi pagaminti dabar pat, šią akimirką!
(1)
2018-02-15
9
Pamačiusi, kad kukurūzo burbuolėse gausu ne tik geltonų, bet ir dėmėmis margintų grūdų, amerikietė Barbara McClintock ranka nenumojo. Ji sėdo prie mikroskopo ir šiuos grūdus tyrinėjo keletą dešimtmečių, kol išaiškino vienus esminių genetikos mokslo principų.
