Nežemiška gyvybė
.
(0)
2023-12-28
6
Saturno palydovas Enceladas laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje.
(1)
2023-12-26
9
Lėktuvų stebėtojai pastebėjo baltus rutulius, esančius priešais arba už prezidentinio lėktuvo. Jie domėjosi, kokio dydžio turėtų būti šie rutuliukai, jei jie matomi vaizdo įraše.
(0)
2023-12-23
12
Saturno palydovas Enceladas laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje.
(5)
2023-12-18
17
Gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 4 mlrd. metų. Tikėtina, kad jei gyvybė atsirado čia, ji galėjo atsirasti ir bet kur kitur. O jei gyvybė apibrėžiama pakankamai plačiai, gali būti įmanoma, kad gyvybė atsirado praėjus vos kelioms sekundėms po Didžiojo sprogimo prieš maždaug 13,77 mlrd. metų, rašo „Live Science“.
(1)
2023-12-17
14
Ar egzistuoja gyvybė už Žemės ribų? Šis klausimas pasirodo esąs vienas sunkiausiai atsakomų mokslo srityje. Nepaisant to, kad Visata atrodo neaprėpiama – o tai reiškia, kad joje gali būti daug gyvybės – dėl didžiulių atstumų tarp žvaigždžių paieškos primena adatos ieškojimą kosminėje šieno kupetoje.
(1)
2023-12-07
12
Kai pradėjome aptikti planetų sistemas prie kitų žvaigždžių, manėme, kad dauguma jų bus panašios į mūsiškę. Jau aptikome šimtus sistemų – ir kol kas spėjimas nepasitvirtino.
(10)
2023-11-27
13
Pesimistiškiausias scenarijus numato, kad mūsų civilizacija susinaikins dar nesulaukusi pirmojo kontakto.
(0)
2023-11-15
4
Saturno palydovas Enceladas turi popaviršinį vandenyną, o jame vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos.
(190)
2023-11-12
91
Lordas Martinas Reesas neatmeta, kad po kelių šimtmečių dirbtinis intelektas pasivys ir aplenks žmones, taip pat paaiškina, kodėl dar niekas nematė ateivių.
(0)
2023-11-11
6
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
(0)
2023-11-02
12
Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie susiformavo pačioje nykštukinėje planetoje.
(0)
2023-10-28
21
Mokslininkai mano, kad priartėjo prie NSO egzistavimo įrodymų – padėjo dar 2010 metais daryta nuotrauka.
(0)
2023-10-26
10
Tik susiformavęs Marsas buvo gana panašus į Žemę. Atmosferos temperatūra ir slėgis galėjo tikti gyvybei susiformuoti; bent jau skysto vandens ten buvo gausu. Per maždaug milijardą metų situacija pasikeitė: Marso paviršius atšalo ir išdžiuvo.
(0)
2023-10-04
6
Naujasis mašininio mokymosi algoritmas gali 90 proc. tikslumu atskirti biologinius ir nebiologinius mėginius – tačiau nėra aišku, kaip jis tai atlieka, rašo „Live Science“.
