Paukščiai
.
(0)
2011-04-05
-4
Antarktidos žemynas per paskutiniuosius metus sužaliavo, nurodo stebėjimų duomenis surinkę mokslininkai.
(5)
2011-03-28
3
Gegutėms reikia vis tobulinti savus kiaušinių „klastojimo“ sugebėjimus, nes paukščiai, kurių lizduose perėtis paliekami gegužiukai, ima tiksliau atskirti svetimus kiaušinius nuo savų.
(15)
2011-03-22
0
Nors visuomenė nerimauja dėl pavojų paukščiams keliančių vėjo turbinų, naujas tyrimas rodo, kad daug didesnę grėsmę sparnuočiams kelia katės.
(7)
2011-02-27
0
Naminės pelėdos rudėja, kad gebėtų išgyventi šiltesniame klimate, paskelbė Suomijos mokslininkai.
(0)
2011-02-21
0
Kartą, spaudžiant vienam iš paskutinių žiemos šalčių, studentų ekskursijos Vilniuje metu, nuo Žaliojo tilto stebėjome nuostabų ledonešį: Nėries vaga pilna ledo lyčių, nusėtų varnomis ir žvirbliais. Studentai klausė: ką paukščiai veikia ant ledo lyčių užuot tupėję ant medžių šakų?
Ne iš karto sumojau pasitelkti termodinamikos žinias, todėl mėginau ieškoti “gelbstinčių situaciją” atsakymų: gaudo žuvis, ilsisi, galų gale visai juokais – mėgauja...
Ne iš karto sumojau pasitelkti termodinamikos žinias, todėl mėginau ieškoti “gelbstinčių situaciją” atsakymų: gaudo žuvis, ilsisi, galų gale visai juokais – mėgauja...
(3)
2011-02-21
0
Pašto karveliai ir kiti balandžiai demonstruoja neįtikėtinus gebėjimus rasti kelią namo. Dabar mokslininkai teigia, jog jie tai daro pasikliaudami uosle.
(8)
2011-02-01
1
Naudodamas miniatiūres vaizdo kameras, žmogus įgijo galimybę bent iš dalies pajusti, kokie įspūdingi yra vienų iš greičiausių bei manevringiausių pasaulio paukščių – sakalo keleivio bei vištvanagio – skrydžiai. Sakalas keleivis gali skristi 180 km/h greičiu, o pikiruodamas pasiekia net 300 km/h greitį. Dar įspūdingiau atrodo vištvanagio skrydis: dėl kresno kūno ir trumpų, lenktų sparnų jis sugeba neįtikėtinai tiksliai nutrūktgalvišku greičiu manevruoti šak...
(7)
2011-01-14
0
Pingvinų žymėjimas prie jų plaukmenų pritvirtinamais žiedais gali sumažinti jų išgyvenimo galimybes ir įtakoti veisimąsi. Tai, anot biologų, taip pat verčia abejoti tyrimais, naudojančiais šiuos paukščius klimato pokyčiams stebėti.
(6)
2011-01-10
0
Viename Japonijos zoologijos sodų gyvenančių pingvinų pasivaikščiojimai ne tik naudingi jų sveikatai, bet ir sutraukia būrius smalsių lankytojų.
(96)
2011-01-07
0
Veterinarijos patologai iš Medisone (Viskonsinas, JAV) esančio Nacionalinio Laukinės Gamtos Sveikatos Centro (National Wildlife Health Center) laboratorijos pranešė, kad Beebe miestelyje (Arkanzasas, JAV) naujametę naktį iš dangaus ėmę kristi tūkstančiai negyvų paukščių žuvo tikriausiai atsitrenkę į medžius ar kitokias kliūtis, kai paukščius, kaip spėjama, pabaidė fejerverkų sprogimai. Panašiai paukščių „armagedono“ priežastis aiškina ir Švedijos ekspertai...
(27)
2011-01-04
0
JAV Arkanzaso valstijos pareigūnai tiria mįslingą maždaug 2 tūkst. strazdų žūtį – negyvi paukščiai vienu metu iš dangaus ėmė kristi prieš pat prasidedant Naujiesiems Metams – 2010 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. Iki vidurnakčio Bybi (Beebe) miestelyje (Arkanzasas, JAV) negyvų juodų raudonsparnių buvo daugiau kaip tūkstantis, praneša BBC.
(23)
2011-01-03
0
Kolibriai yra išskirtiniai ne vien savo dydžiu (tiksliau – mažumu), bet ir ypatingais sugebėjimais pleventi. Priklausomai nuo jų rūšies, jie geba plastelti sparnais net iki 90 kartų per sekundę, taip sukeldami triukšmą, panašų į bitės zvimbimą. Maža to, šie miniatiūriniai sparnuočiai moka skristi atbulyn – to nesugeba joks kitas paukštis. Natūralu, kad mokslininkai nori išsiaiškinti, kaip gi šiems paukščių pasaulio nykštukams tai pavyksta – geresnis kolibri...
(14)
2010-12-07
0
Mokslininkai atskleidė, kad paukščiai tampa homoseksualūs dėl to, jog jų dietoje yra per daug gyvsidabrio. Ekspertai Floridoje (JAV) ir Šri Lankoje tyrė gyvsidabrio įtaką baltųjų ibių mitybai ir išsiaiškino, kad jų populiacija mažėja dėl netinkamos mitybos.
(2)
2010-10-29
0
Greičiausi pasaulyje paukščiai stručiai savo sausgyslėse sugeba sukaupti dvigubai daugiau elastinio pobūdžio energijos lyginant su žmogumi. Tai sumažina jų raumenims tenkančią apkrovą ir suteikia didžiulį greičio pranašumą, teigia gamtininkai.
(0)
2010-06-20
0
Didelės gyvūnų grupės, kaip žuvų guotas ar paukščių būrys, gali elgtis taip, tarsi individai būtų valdomi „kolektyvinio proto“.
