Planetos tinkamumo gyvybei indeksai
.
(0)
2019-10-29
13
Kokioje mažiausioje planetoje galėtų susidaryti žemiškai gyvybei tinkamos sąlygos? Tokiai gyvybei reikalingas vanduo, tad ieškodami atsakymo į šį klausimą, mokslininkai apskaičiavo, kaip evoliucionuotų atmosferos skirtingos masės planetose, esančiose savo žvaigždės gyvybinėje zonoje.
(0)
2019-09-29
14
Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.
(1)
2019-09-20
38
Nežemiška gyvybė yra viena didžiausių mūsų civilizacijos paslapčių – ar už mūsų planetos ribų egzistuoja ir kažkas daugiau, ar vis dėlto esame visiškai vieni Visatoje? Naujas tyrimas pateikia gana optimistišką hipotezę: čia rašoma, kad Paukščių Tako galaktikoje gali būti tūkstančiai civilizacijų, tačiau apie jas mes nežinome dėl to, kad paskutinį kartą ateiviai mus aplankę buvo prieš 10 mln. metų.
(0)
2019-09-13
5
Gyventi tinkamos egzoplanetos atmosferoje pirmąkart aptikta vandens, paskelbė mokslininkai. Aštuonis kartus už Žemę sunkesnė ir dukart didesnė K2-18b skrieja tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad patenka į „tinkamą gyventi zoną“. Tai reiškia, kad ten gali egzistuoti skystos formos vanduo, pranešama moksliniame žurnale „Nature Astronomy“.
(2)
2019-08-30
38
Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.
(0)
2019-07-30
23
Titanas labai įdomus dėl potencialaus tinkamumo gyvybei. Įprastai kalbama apie galimai visiškai kitokią gyvybę, nei žemiškoji, paremtą angliavandeniliais, o ne vandeniu, ir tarpstančią labai žemoje Titano temperatūroje. Bet yra ir kita hipotezė: įvairiais organiniais junginiais turtingas Titano paviršius gali būti puikus energijos ir medžiagų šaltinis popaviršiniam vandenynui, kuriame galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemišką.
(0)
2019-06-20
7
Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną – regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.
(0)
2019-05-21
21
Saulė neamžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų – persikelti į prie kitos žvaigždės esančią planetą kol dar nenuskridome nei iki Marso – iššūkis nemažas. Na, o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
(0)
2019-05-15
4
Kalbėdami apie egzoplanetas, galimai tinkamas gyvybei, astronomai dažniausiai koncentruojasi į gyvybinę zoną – regioną prie žvaigždės, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Toks apibrėžimas yra paprastas ir lengva apskaičiuoti zonos dydį, bet, žinoma, jis toli gražu nėra pilnas.
(1)
2019-04-22
18
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra mažesnės ir blausesnės už Saulę raudonosios nykštukės, tad jų gyvybinės zonos yra daug arčiau pačių žvaigždžių. Tačiau šių žvaigždžių ultravioletinė ir rentgeno spinduliuotė yra panašaus stiprumo, kaip Saulės, tad gyvybinėje zonoje esančios planetos gauna daug daugiau jonizuojančios spinduliuotės, nei Žemė. Tokia situacija pesimistiškai nuteikia Žemės analogų ieškotojus – net jei tokios planetos ir turi skysto vandens, gyvybei ten išlikti būtų sudėtinga dėl nesiliaujančios kenksmingos spinduliuotės.
(0)
2019-04-18
13
Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?
(0)
2019-01-21
11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(0)
2019-01-14
6
Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose, rašoma svetainėje „The Atlantic“.
(0)
2019-01-03
11
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
