Saturnas
.
(0)
2021-02-10
16
Nauja Cassini zondo analizė parodė, kad centrinės Krakeno jūros dalies gylis vietomis gali siekti net kelis šimtus metrų.
(0)
2021-02-05
15
Saturno sukimosi ašis į orbitos plokštumą pasvirusi 26,7 laipsnio – daugiau, nei Žemės. Modeliai rodo, kad planetos milžinės turėtų formuotis praktiškai be ašies posvyrio, taigi toks didelis palinkimas turėjo atsirasti vėliau, nei susiformavo planeta.
(0)
2021-01-20
5
Jupiterio ir Saturno palydovai, tokie kaip Europa ir Enceladas, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio kaip galimos vietos nežemiškos gyvybės paieškoms. Po jų lediniais paviršiais plyti didžiuliai vandenynai. Kaip geriausia juos tyrinėti?
(0)
2021-01-19
19
Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.
(0)
2021-01-13
31
Saturno palydovas Enceladas po paviršiaus ledynais slepia vandenyną, iš kurio kartais trykšta geizeriai. Juose atrastos vandenilio molekulės leidžia spręsti apie gelmėse esančią energiją ir vykstančias įvairias chemines reakcijas.
(1)
2020-12-25
12
Ar gali būti, kad Betliejaus žvaigždė, atvedusi tris išminčius pas kūdikėlį Jėzų, yra ta pati kalėtų žvaigždė, kuri buvo matoma gruodžio 21 d. naktį?
(0)
2020-12-21
21
Šis pirmadienis pasaulyje – astronomine prasme ypatingas. Visų pirma, jis žymi vieną iš keturių svarbiausių astronominių datų metuose: žiemos saulėgrįžą. Lietuvoje saulėgrįžos momentas nutiks 12 val. 2 min.
(0)
2020-12-08
3
Turbulencija – netolygus sūkuringas skysčių judėjimas – labai svarbi astrofizikiniuose tyrimuose. Turbulencija perduoda energiją iš didelių erdvinių mastelių į mažesnius, sukuria tankio netolygumus, kaitina medžiagą ir kitaip keičia jos savybes. Tai vyksta įvairiausiose aplinkose, nuo tarpgalaktinės medžiagos galaktikų spiečiuose iki planetų atmosferų.
(1)
2020-11-25
24
Dangiškosios dujų milžinės Saturnas ir Jupiteris rengia šventinį susitikimą. Tai bus jų glaudžiausias susitikimas per pastaruosius 800 metų.
(0)
2020-11-25
6
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(8)
2020-11-11
19
Saturno palydovas Titanas darosi vis įdomesnis – jo atmosferoje aptikta ciklopropenilideno molekulių. Šie junginiai, sudaryti iš trijų anglies ir dviejų vandenilio atomų, yra ypatingai reaktyvūs, tad anksčiau aptikti tik tarpžvaigždinėje erdvėje, šaltų dujų telkiniuose molekuliniuose debesyse.
(0)
2020-10-30
14
Kuo toliau, tuo panašiau, kad gyvybei palankių sąlygų galima aptikti ir pernelyg toli po kosmosus nesižvalgant – DNR ir RNR griaučiai mėtosi netgi Titane.
(0)
2020-10-16
17
Žemės ežerai ir didesni vandens telkiniai dažnai yra sluoksniuoti – viršuje šiltas vanduo, apačioje šaltas. Nors sluoksniai sudaryti iš to paties cheminio junginio, jie maišosi menkai. Saturno palydove Titane irgi yra ežerų, tik jie sudaryti daugiausiai iš metano ir etano, taip pat yra skysto azoto. Šių trijų skysčių sąveika gali Titano ežerams suteikti labai įdomių savybių.
(0)
2020-09-21
13
Naujame Saturno palydovo atvaizde matosi, kad jo ledinis paviršius atsinaujina ne tiek pietų ašigalio rajone, bet ir toli šiaurinėse poliarinėse srityse.
(0)
2020-08-27
27
Saturno palydovas Titanas yra viena įdomiausių vietų Saulės sistemoje, nemaža dalimi dėl to, kad turi tankią atmosferą.
