Saulės sistema
.
(10)
2008-01-10
0
Dar 1976 m. NASA kosminių tyrimų zondas "Vikingas 1", fotografavęs Marso paviršių, šalia kitų nuotraukų atsiuntė ir daug kalbų ir diskusijų sukėlusį kadrą, kuriame užfiksuotas planetos grunto paviršiuje iškilęs žmogaus veido profilis. Patys NASA atstovai tuomet per žinias pranešė, jog nufotografuota "akmeninė struktūra panaši į žmogaus galvą". Po to prasidėjo aibės teorijų - nuo natūraliai susiformavusio darinio iki nežemiškų civilizacijų įtakos. Praėjus ...
(0)
2008-01-05
0
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Kaguya palydovas, skriejantis aplink Mėnulį, išbandė spektroskopinį prietaisą (Spectral Profiler -SP), skirtą paviršiaus grunto spektroskopinei analizei. Prietaisas veikė sėkmingai ir japonai tikisi padaryti Mėnulio paviršiaus spektroskopines nuotraukas su didžiausia skiriamąja geba.
(15)
2007-12-22
0
Astronomijos pasaulyje nuvilnijo žinia, jog prie Marso pavojingai artėja nesenai aptiktas asteroidas, o susidūrimo tikimybė dabar laikoma 1:75. Šis „paklydęs“ asteroidas, žinomas kaip 2007 WD5, Marsą gali „aplankyti“ 2008 metų sausio 30 dieną. Susidomėjimą astronomų tarpe asteroidas sukėlė dėl savo matmenų – jis dydžiu prilygsta Tunguskos meteoritui ir gali sukelti 15 megatonų branduolinės bombos sprogimą.
(12)
2007-12-16
0
Šiais metais antrasis iš kosminių klajūnų „Voyager-2“, NASA paleistų į erdvę prieš 30 metų, pasiekė heliosferos ribą, kur Saulės vėjas susiduria su tarpžvaigždine aplinka. Jo dvynys „Voyager-1“, skriejantis kiek greičiau, šią ribą kirto jau prieš trejetą metų. Abu aparatai vis dar veikia ir, nepaisant milžiniško nuotolio, siunčia duomenis į Žemę. Nauji „Voyager-2“ duomenys, gauti iš Saulės sistemos pakraščio, mokslininkams pateikė ir porą siurpri...
(0)
2007-12-11
0
NASA praneša, jog robotas visureigis Marse padarė vieną svarbiausių atradimų – mokslininkai mano, jog „Spirit“ visureigio pajudinta paviršiaus dalis liudija apie praeityje šioje planetoje buvusią aplinką, kuri būtų buvusi ideali mikrobams. Na, o kur mikrobai, ten galėjo prasidėti ir tolesni gyvybės evoliucijos žingsniai.
(15)
2007-12-01
1
Pasirodo, mūsų nesvetinga kaimynė Venera kadaise buvo labai panaši į Žemę. Tai nėra naujas mokslinis atradimas – apie tokį planetų panašumą kalbama jau senokai, o dabar gauti papildomi tą įrodantys duomenys. Šį kartą mokslininkai tokios išvados priėjo tyrinėdami aplink Venerą skriejančio palydovo Venus Express atsiųstus duomenis.
(0)
2007-11-21
0
Saulės diametras daugeliui žmonių asocijuojasi su eiliniu įrašu žinynuose – tai tiesiog „kažkaip“ mokslininkų nustatytas skaičiukas. Tačiau pasigilinus paaiškėja, jog tai nėra labai paprastas dalykas sužinoti žvaigždžių skersmenį. Nors fizika ir pasiūlė interferometrijos metodą tolimųjų žvaigždžių spinduliui matuoti, tačiau kuomet kalba eina apie kilometrų (ką jau kalbėti apie metrų) tikslumą, atsiranda problema kurią žvaigždės dalį laikyti jos iš...
(0)
2007-11-16
-2
Jeigu jūs niekada nesate stebėję vieno iš nuostabiausių gamtos reiškinių - saulės užtemimo, tačiau norite jį pamatyti, tai NASA paruoštas žemėlapis jums labai pravers. Jame pavaizduotos visos pilnų saulės užtemimų vietos ir datos iki pat 2025 metų. Deja, Lietuvoje saulės užtemimų nebus matyti artimiausius 20 metų, todėl teks teisingai planuoti savo atostogas.
(14)
2007-11-15
0
Japonijos kosmoso tyrimų agentūra pranešė, jog ne per seniausiai paleistas Mėnulio tyrimo zondas Kaguya nufilmavo naujus unikalius kadrus. Šį sykį užfiksuotas Žemės „patekėjimas“ ir „nusileidimas“ stebint iš Mėnulio. Tokį efektą nufilmuoti pasisekė todėl, kad Kaguya filmavimo metu skrido virš Mėnulio ir dėl to turėjo kintančią padėtį orbitoje Žemės atžvilgiu. Todėl suminiame rezultate gavosi taip, tarsi Žemė nusileidžia ir pakyla Mėnulio atžvilgiu.
(0)
2007-11-10
0
Japonijos palydovas Kaguya išpildė prognozes ir į Žemę persiuntė HDTV kokybės Mėnulio paviršiaus video vaizdus. Kai kuriuos kadrus visuomenei jau išplatino Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA. Ateityje turbūt sulauksime ir daugiau video medžiagos apie Mėnulio paviršių.
(11)
2007-10-17
2
Šiuo metu para sudaro 24 valandas ir mums atrodo kad visą laiką taip buvo ir taip bus. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Pasidomėjus paaiškėjo jog prieš 900 milijonų metų para tetrukdavo vos tik 18 valandų. Sudėtinga matyt, būtų dabar mums nukeliavus į praeitį prisitaikyti. Tuomet gal jau geriau pagalvoti apie ateitį – ten para truks daugiau nei 50 valandų. Tačiau vėlgi ar ne per daug? Jei įdomu kaip gi tai vyksta ir kas visą tą „mistiką“ lemia, galite pasiskaityti ...
(1)
2007-09-13
3
Po 5 milijardų metų Saulė išsiplės bent 100 kartų ir sunaikins artimiausias planetas – Venerą, Merkurijų ir...Žemę? Toks galimas Saulės virtimas į raudonąją milžinę yra senai žinomas ir niekas dėl to labai nesiginčija. Tačiau dabar italų mokslininkai, vadovaujami Roberto Silvočio (Roberto Silvotti) iš Italijos Nacionalinio astrofizikos instituto (INAF) išsakė hipotezę, jog nebūtinai visos artimiausios orbitos planetos turi būti sunaikintos. Pasirodo, Žemė turi...
(15)
2007-09-02
15
Dar prieš kelerius metus mažai kas galėjo prognozuoti, jog iki 2007 metų įsibėgės antrosios Mėnulio įsisavinimo lenktynės. Be to, šiandieninės lenktynės skiriasi nuo to, kas vyko tarp JAV ir SSRS šeštajame dešimtmetyje - dabar jose dalyvauja pilnas supervalstybių "rinkinys", įskaitant Kiniją ir Indiją. Dar didesnę nuostabą kelia tai, jog tokio susidomėjimo priežastis - helis-3, kuris mokslininkų teigimu yra idealus kuras branduolinės sintezės reaktoriams, tačiau yp...
(0)
2007-08-26
0
Astronomams pavyko nufotografuoti retą reiškinį – Uranas link Žemės pasisuko savo žiedų plokštuma. Šitoks planetos rakursas leidžia žymiai aiškiau pamatyti žiedų struktūrą ir patyrinėti jų susidarymo priežastis. Iš „medžioklės“ su grobiu sugrįžo net trijų teleskopų astronomai – Uraną fotografavo Havajų teleskopas Keck II, VLT (Very Large Telescope) ir garsusis Hubble. Kiekvienas iš šių teleskopų pastebėjo kažką naujo, o pirmieji nuotraukų tyrimai ja...
(0)
2007-07-11
0
Gali būti, jog antikinio filosofo ir matematiko Pitagoro spėjimas, kad Visata pripildyta harmoningos muzikos, bus patvirtintas ir šiuolaikinio mokslo. Apie tai pirmą kartą pranešimą Britanijos Karališkosios astronomijos draugijoje skaitė profesorius Robertas fon Fai-Šibenbergeris. Savo pranešime mokslininkas nagrinėjo Saulės generuojamą "muziką".
