Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Virškinimo sistema
 
 

Virškinimo sistema

.
(0) 2021-08-25 7
Siaučiant pandemijai pasaulis kaip niekada intensyviai pradėjo domėtis virusais. Nauji tyrimai rodo, kad vien žmogaus žarnyne aptinkama 140 tūkstančių virusų rūšių.
(0) 2021-05-27 3
Žarnyno mikrobiomas – mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų pasaulis – egzistuoja ne tik tam, kad sukeltų pilvo skausmą ar padėtų suskaidyti maistą.
(0) 2021-04-19 9
Galimybė pajusti skonį pėdomis skamba kaip kažkokios pasakos motyvas. Tačiau chemikai teigia, kad tai - įdomus mokslo triukas, kurį galite išbandyti patys.
(0) 2021-04-01 2
Tarptautinė mokslininkų komanda rado įrodymų, kad COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2 užkrečia burnos ląsteles. Nors gerai žinoma, kad viršutiniai kvėpavimo takai ir plaučiai yra pagrindinės SARS-CoV-2 infekcijos vietos, esama užuominų, kad virusas gali užkrėsti ląsteles ir kitose kūno vietose – tokiose kaip virškinimo sistema, kraujagyslės, inkstai – ir kaip rodo naujas tyrimas rodo, burna.
(2) 2021-03-23 20
Socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas savo sekėjams pasiūlė atlikti įdomų bandymą su savo kūnu. Visi liko nustebinti rezultatais.
(1) 2021-03-05 6
Siaučiant koronavirusui, pasaulis pradėjo domėtis virusais taip intensyviai, kaip to nedarė niekada iki šiol – ir nauji tyrimai rodo, kad žmonės iki šiol nebuvo pastebėję, kiek esama skirtingų virusų – net jei jie egzistuoja mūsų viduje.
(0) 2021-03-04 51
Ilgą laiką dėl ribotų žinių apie žmogaus anatomiją, medicinoje buvo taikomi keisčiausi ir dažniausiai abejotino veiksmingumo vaistai ir gydymo metodai.
(0) 2021-02-15 2
„Medicina practica“ laboratorija bene pirmoji Lietuvoje ką tik įdiegė greitąjį COVID-19 antigeno tyrimą iš seilių. Ar tai alternatyva daugelio išbandytai nemaloniai procedūrai – mėginio paėmimu iš nosiaryklės?
(0) 2021-01-15 1
Seilės – vertingas žmogaus organizmo skystis, iš kurio galima nustatyti ne tik koronavirusą, bet ir aptikti gresiančios citokinų audros požymius. Tokį mokslinį projektą pradėję Lietuvos mokslininkai tikisi pasiūlyti neskausmingą ir ekonomiškai pigesnį metodą, kuris būtų naudojamas testuojant koronavirusą.
(0) 2020-12-23 9
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininko dr. Aurelijaus Buroko kartu su kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp nutukimo ir suprastėjusios atminties, paskelbta prestižiniame neurobiologijos žurnale „Cell Metabolism“. Pasak dr. A. Buroko, šis tyrimas atveria galimybę dar geriau pažinti žarnyno bakterijų (mikrobiotos) įtaką mūsų smegenų veiklai.
(0) 2020-12-16 14
Kasa organizme atlieka dvi svarbias funkcijas: virškinimo ir hormonų gamybos. Šis organas sintetina fermentus, kurie dalyvauja virškinimo procese, ir išskiria hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą. Jos gaminamas insulinas yra būtinas angliavandenių virškinimui ir metabolizmui. Taip pat ji išskiria medžiagas, reikalingas baltymų ir riebalų virškinimui. Kai kasa nusilpsta, kyla grėsmė susirgti cukriniu diabetu.
(0) 2020-12-05 20
Kepenys – ypač svarbus organas. Kai jos sveikos ir tinkamai funkcionuoja, jūs iškart tai jaučiate – organizmas pats lengvai atsikrato toksinų. Tačiau kepenys dažnai kenčia dėl netinkamos mitybos ir streso. Riebūs maisto produktai, cheminiai priedai maiste, vaistai ar alkoholis gali sutrikdyti jų veiklą.
(1) 2020-10-21 26
Žmonės šimtus metų tyrinėja anatomiją. Žmogaus kūnas, kad ir koks sudėtingas būtų, turi fiksuotą organų skaičių. Tačiau suskaičiuoti visus juos nėra taip lengva. Štai dabar mokslininkai teigia atradę naują galvoje slypintį organą, kurio iki šiol dar nebuvo pastebėję.
(0) 2020-10-07 3
Dauguma mitybos ekspertų tvirtina, kad pusryčius valgyti reikia, nes jie esą geras dienos startas. Ir vis dėlto ne mažiau svarbu yra tai, ką mes valgome rytais. Mat ne visi produktai tinka tuščiam skrandžiui.
(0) 2020-07-27 1
Galbūt esate matę „liežuvio žemėlapį“ – liežuvio diagramą su keliomis atskirtomis dalimis, žyminčiomis skirtingų skonio receptorių grupes. Priekyje vaizduojami saldaus skonio receptoriai, rūgštaus ir sūraus – šonuose, o kartaus – gale.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos