Visata
.
(0)
2019-03-20
7
„Nuostabu, kad tokie masyvūs tankūs objektai galėjo susiformuoti taip greitai po Didžiojo Sprogimo,“ sakė Michael Strauss, Princetono universiteto astrofizikos profesorius, vienas iš tyrimo
(6)
2019-03-05
83
Šviesa yra labai greita, ar ne? 300 tūkstančių kilometrų per sekundę – tai daugiau nei septyni ratai aplink Žemę ties pusiauju. Šis greitis tiek didesnis už kasdienybėje sutinkamus, kad jokių reliatyvistinių efektų mes plika akimi nematome. Ir faktas, kad didesniu greičiu judėti negalima, mums kasdieniame gyvenime netrukdo.
(0)
2019-02-24
29
Įprastos medžiagos – elektronų, protonų, neutronų ir visko, kas iš jų sudaryta – Visatoje turėtų būti maždaug 5%; likusią Visatos masės-energijos dalį sudaro tamsioji materija ir tamsioji energija. Tai žinome iš tolimos Visatos, kurios šviesa mus pasiekia iš mažiau nei milijardo metų po Didžiojo sprogimo, stebėjimų. Tačiau stebėdami aplinkines galaktikas ir tarpgalaktinę erdvę, randame mažiau įprastos medžiagos, nei turėtume – trūksta maždaug trečdalio.
(3)
2019-02-21
14
Be galo apmaudu, kad negalime atsukti laiko atgal ir stebėti pirmųjų Visatos vystymosi minučių. Tad geriausiems planetos protams tenka griebtis matematikos ir remiantis surinktais stebėjimų duo
(0)
2019-02-18
91
Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasči
(0)
2019-02-15
17
Per pirmąsias kelias minutes po Didžiojo sprogimo Visatoje susiformavo vandenilis, helis ir šiek tiek ličio – daugiau cheminių elementų iš pradžių nebuvo. Visi kiti natūralūs elementai atsirado vėliau, žvaigždėse vykstant termobranduolinei sintezei. Bet sintezė sintezei nelygu – vieni elementai atsiranda masyviose žvaigždėse, kiti – mažos masės, treti – termobranduolinių supernovų sprogimų metu, ketvirti – kosminiams spinduliams trankantis į sunkius branduolius.
(1)
2019-02-15
17
Jau apie du dešimtmečius žinome, kad Visata plečiasi greitėdama. Gali būti, kad tą nulemia tamsioji energija – visą erdvę užpildanti energija, veikianti priešingai gravitacijai. Bet apie šios energijos savybes žinome labai mažai; pavyzdžiui, nežinome, ar ji visą laiką yra vienodo stiprumo, ar laikui bėgant kinta.
(0)
2019-02-13
30
Neretai girdime astrofizikus ir kosmologus sakant, kad itin tolimi Visatos regionai tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Bet ką tai reiškia? Ar jie nori pasakyti, kad Visatoje yra objektų, gal
(7)
2019-02-04
27
Mokslininkai pirmą kartą istorijoje Visatos plėtimosi greitį išmatavo pasinaudoję supermasyviomis juodosiomis skylėmis, susidariusiomis netrukus po Didžiojo sprogimo. O jų rezultatai klausimų pateikė daugiau nei atsakymų, rašo „Science Alert“.
(0)
2019-01-15
23
Mokslininkai atrado energingą tolimos galaktikos branduolį, į dulkes sutrynusį ankstesnį skaisčiausio ankstyvosios visatos objekto rekordą, ir šviečiantį kaip 600 trilijonai saulių. Tyrėja
(16)
2019-01-08
66
Visata tyrinėjama palyginus neseniai, todėl, žinoma, apie ją žinome pakankamai nedaug. Tačiau tai, ką žinome, tiesiog pribloškia – tad pristatome jums 30 įspūdingų faktų apie Visatą, kurie padės suvokti jos dydį ir įvairovę.
(1)
2019-01-03
16
Pačios masyviausios šiandieninės galaktikos yra elipsinės, turi labai mažai dujų, o jų žvaigždės yra senos. Tai reiškia, kad šios galaktikos nustojo formuoti žvaigždes prieš milijardus metų.
(68)
2019-01-01
69
Fizikai yra stebėtinai atviri: jie neįsivaizduoja, kas yra tamsioji medžiaga. „Visi sau galvas krapštomės“, – sakė Jeilio universiteto (JAV) fizikė Reina Maruyama.
(1)
2018-12-28
7
Kai tik žmogus gimsta, nesvarbu, kur ir kada, nesvarbu, kokios lyties, odos spalvos ar orientacijos, jis tampa šio kosmoso piliečiu. Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta. Tai išskirtinis jausmas, kurį žmonija, bandydama įminti giliausias visatos paslaptis, išgyvena jau tūkstančius metų. Šiuo rašiniu noriu atskleisti bent dalį visatos įdomybių, kurios, kiekvienąkart atlošus galvą, atima žadą ir paskatinti bent kelis skaitytojus susimąstyti apie savo vietą visatoje.
(4)
2018-12-20
31
Juodosios skylės yra fantastiškos bedugnės rajūnės, kurios nuolat siurbia medžiagą iš aplinkos: jos yra tokios „kietos“, kad net šviesą suryja. Bet jeigu jos tokios rajos, kodėl jos neišsipučia tiek, kad surytų visą Visatą? Visai neseniai vienas fizikas pateikė savo atsakymo versiją, rašo „Science Alert“.
