Žemė
.
(0)
2019-08-30
8
Tyrinėti egzoplanetas labai sudėtinga, nes turime blausią jų spinduliuotę atskirti nuo daug ryškesnės žvaigždės šviesos. Net ir tą padarę, nagrinėjame vos vieno taško spinduliuotę, kad ir kintančią laikui bėgant, jei planeta sukasi mūsų atžvilgiu ir atsuka vis kitas paviršiaus ar atmosferos struktūras. Stebėjimų interpretacijai sukurta daug įvairių metodų; laimei, turime puikią galimybę juos patikrinti, pasinaudodami savo pačių planeta kaip stebėjimų taikiniu.
(0)
2019-08-28
8
Mūsų Žemė tikrai nėra vienintelė planeta Visatoje, ji greičiausiai nėra ir vienintelė planeta, tinkama gyvenimui. Bet nors jau ilgą laiką bandome užmegzti kontaktą su kitomis gyvybės formomis – jokių įrodymų apie jų egzistavimą kol kas neturime.
(0)
2019-07-24
9
Trečiadienį pro Žemę praskries asteroidas, kuris dydžiu prilygsta Didžiajai Gizos piramidei. Ir jis pro Žemę pralėks mažesniu atstumu, nei Mėnulis.
(0)
2019-07-23
12
Kaip ir daugelį Saulės sistemos planetų, Žemę gaubia magnetinis laukas. Žemės branduolį daugiausia sudaro geležies lydinys, todėl mūsų planeta šiek tiek primena magnetą. Ji turi šiaurinį ir pietinį magnetinius polius, kuriuos jungia magnetinis laukas. Šis laukas mūsų planetą apsaugo nuo spinduliuotės, dėl jo atsiranda ir poliarinės pašvaistės – įspūdingi reginiai, kuriuos išvysti galima tik esant šalia magnetinių polių.
(0)
2019-07-23
12
Vienas iš būdų, kaip galėtume aptikti gyvybės turinčią egzoplanetą, yra jos spalva. Štai Žemės spalva, gaunama stebint iš kosmoso, yra labai akivaizdžiai nulemta gyvybės: spektre matyti deguonies bei ozono pėdsakai, taip pat raudonos spinduliuotės atspindžio signalas, atsirandantis dėl chlorofilo.
(3)
2019-07-18
-28
Pagalvokime apie ne tokį jau ir linksmą ateities variantą: kas nutiktų, jei mes išnyktume? Nors gali atrodyti, kad tai tik gąsdinanti idėja, bet mokslininkai sako, jog egzistuoja gana didelė tikimybė, kad žmonės išnyks dar prieš Saulei tampant raudonąja milžine ir išnaikinant visą likusią gyvybę Žemėje.
(2)
2019-07-08
18
Populiariame Holivudo filme „Žemės branduolys“ („The Core“) planetos branduolys staiga nustoja suktis, dėl to išnyksta Žemės magnetinis laukas. Tai sukelia mirtinų mikrobangų sprogimus, kurie „iškepa“ Koliziejų ir išlydo Auksinių vartų tiltą.
(3)
2019-05-24
25
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(0)
2019-05-24
18
Ne, tai nėra klausimas apie žemės sklypų perkėlimą iš vieno Lietuvos rajono į kitą. Tai – apie visos planetos perkėlimą iš vienos orbitos į kitą. Kinijos mokslinės fantastikos filme „The Wandering Earth“, kuris neseniai pradėtas rodyti per „Netflix“ būtent toks klausimas ir gvildenamas: milžiniškais varikliais stengiamasi pakeisti Žemės orbitą taip, kad ji nutoltų nuo besiplečiančios Saulės ir išvengtų susidūrimo su Jupiteriu, rašo „The Conversation“.
(0)
2019-05-16
7
Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
(2)
2019-05-14
25
Kadaise Marse vandens netrūko. Dabar Marse sausa ir šalta. Kas išeidamas ištraukė kamštį?
(0)
2019-05-13
18
Du astronomai mano atsekę žvaigždžių susidūrimą, padovanojusį mūsų sistemai aukso ir platinos kraitį – ar bent jau dalį jo.
(0)
2019-05-10
17
Pro Žemę neretai praskrenda pavojingų asteroidų. O pavojingų meteorų atakos vyksta žymiai dažniau, nei apie tai informuojami žmonės, sako NASA vadovas.
(0)
2019-05-07
4
Dabartinis Mėnulio atsiradimo modelis teigia, kad mūsų palydovas susiformavo po didžiulio susidūrimo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Susidūrimo metu dalis Žemės ir Tėjos išlėkė į orbitą, o dalis šios medžiagos vėliau susijungė į Mėnulį.
(0)
2019-05-05
12
Nors teoriškai yra būdų, kaip sunaikinti ar nukreipti Žemės link skriejantį asteroidą, jie negalioja kūnams, kurių skersmuo didesnis negu 500 metrų. Taip teigia Rüdigeris Jehnas, vadovaujantis Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės apsaugos nuo grėsmių iš kosmoso misijoms.
