Žemė
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Vienoje pusėje karšta nesibaigianti diena, o iš kitos – nuolatinė užšalusi naktis. Tokia būtų mūsų planeta, jei ji būtų „pririšta“ prie Saulės ta pačia puse. Kuo jūsų gyvenimas būtų kitoks? Kur iš tikrųjų galėtumėte išgyventi? O kas nutiktų jūsų laiko pojūčiui?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mes turime vieną Mėnulį. Marsas turi du mažyčius, o Merkurijus ir Venera – nė vieno. Ar galėtų jų būti daugiau?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Gyvybė Žemėje egzistuoja dėl to, kad mus saugo magnetinis laukas. Jis veikia kaip skydas nuo nesaugios aplinkos – nuo Saulės sklindančios ir sveikatai pavojingos radiacijos. Už šią apsaugą turime būti dėkingi Žemės branduoliui.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kaip praneša TimeAndDate.com, mokslininkų teigimu, 2022 m. birželio 29 dieną mūsų planeta pasiekė naują apsisukimo apie savo ašį rekordą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pasak DALL-E 2 kūrėjų, sistema generuoja tikroviškus vaizdus iš naudotojų aprašymų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Viskas kažkada baigiasi, ir mokslininkai mano, kad mūsų visatos mirtis gali ateiti net anksčiau, nei mes manome.
Iškelta nauja hipotezė apie tai, kaip susiformavo Žemė: daug tiksliau atitinka mūsų planetos savybes
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Iš tikrųjų mokslininkai tiksliai nežino, kaip susiformavo mūsų planeta. Tiesa, akademiniame pasaulyje vyrauja nusistovėjusi bendra teorija, tačiau kuo smulkiau siekama ją paaiškinti, tuo tai darosi sudėtingiau.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Lietuvos mažųjų palydovų kūrėja „NanoAvionics“ pirmą kartą istorijoje kosmose mažajame palydove įmontuota kamera užfiksavo aukštos raiškos vaizdo medžiagą – aplink Žemės orbitą skriejančio palydovo asmenukę.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Netrukus mūsų planetą pasieks galinga saulės audra: NASA prognozuoja, kad Saulėje pasirodys galingiausias M klasės žybsnis.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Raktas į mūsų civilizacijos nemirtingumą yra saugomas pačiuose įrenginiuose, kurie jau įžengė į tarpžvaigždinę erdvę.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Žemės vidus toli gražu nėra rami vieta. Giliai po paviršiumi planeta ūžia nuo aktyvumo – nuo plokščių tektonikos iki konvekcinių srovių, kurios cirkuliuoja karštame magmos skystyje, esančiame giliai po pluta.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkams tenka peržiūrėti savo žinias apie mūsų planetos įtaką kosminei erdvei – palydovas GOES-17 perdavė galingiausios per porą metų geomagnetinės audros nuotraukas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Helga ir Zohar siučiamos į svarbią misiją aplink Mėnulį – jos pirmą kartą išmatuos radiacijos riziką astronautėms moterims.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Peteris Kalmusas, NASA agentūros reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje klimato mokslininkas, praėjusią savaitę prisirakino prie „JP Morgan Chase“ banko, protestuodamas prieš vyriausybės neveiklumą klimato kaitos srityje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Metanas – tai šiltnamio efektą atmosferoje sukeliančios dujos, kurios į atmosferą įprastai patenka keliais būdais – tiek natūraliu, tiek ir dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui anglies kasyboje. Metanas yra antroje vietoje po anglies dioksido pagal tai, kiek jo į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos. Tačiau metano sukeliamas šiltnamio efekto poveikis atmosferoje yra daugiau nei 25 kartus didesnis už anglies dioksidą, praneša Europos kosmoso agentūra.