Žemės planetos formavimasis
.
(0)
2015-02-16
18
Grupė mokslininkų mano, kad anksčiau nepaaiškintas izotopų santykis iš Žemės gilumos gali signalizuoti materiją, egzistavusią tais laikais, kai Žemė dar nebuvo susidūrusi su kitu planetos dydžio kūnu, suformavusiu Mėnulį. Tai gali būti savotiškas senosios Žemės, egzistavusios prieš spėjamą susidūrimą prieš 4,5 mlrd. metų, aidas. Mokslininkai šį savo darbą pristatė per Goldschmidto konferenciją Kalifornijoje.
(0)
2014-12-26
17
Filme parodoma Žemės ir Mėnulio hipotetinė evoliucijos istorija per milijardus metų ir nepaprasta Mėnulio reikšmė mūsų planetai.
(2)
2014-12-15
26
Mokslininkai suabejojo teorija, kad didžiąją dalį vandens į Žemę atnešė kometos. Europos zondo „Rosetta“, kuris pateko į istoriją, lapkričio mėnesį nusileisdamas ant kometos 67P, rezultatai rodo, kad ledinės masės vanduo yra kitokios sudėties, negu mūsų planetoje.
(1)
2014-08-06
40
Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?
(0)
2014-07-31
7
Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų. Pirmieji 500 mln. metų vadinami Hadėjaus epocha (eonas). Nors 500 mln. metų sudaro daugiau kaip 10 proc. Žemės istorijos, apie jį žinoma nedaug – mokslininkai yra radę tik kelis akmenis, kuriems yra daugiau nei 3,8 mlrd. metų. Tačiau, panašu, net ir Hadėjaus pragare turėjo būti vietos gyvybei.
(1)
2014-06-16
11
Mokslininkų grupė mano, kad anksčiau nepaaiškintas Žemės gelmėse rastų izotopų santykis sufleruoja esant medžiagai, kuri egzistavo iki to momento, kai Žemė susidūrė su kitu dangaus kūnu, o tai lėmė Mėnulio atsiradimą.
(0)
2014-04-04
0
Mėnulis susiformavo praėjus maždaug 95 mln. metų po Saulės sistemos susikūrimo – per susidūrimą, kuris taip pat nulėmė dabartinę Žemės struktūrą, rodo studija, tapusi vėliausiu mėginimu apskaičiuoti to įvykio laiką.
(0)
2013-11-28
3
<p style="font-style:italic">
Daugiau, nei 70 % Žemės paviršiaus žvilga vandeniu. Iš čia, aišku, ir kilo pasakymas apie mėlynąjį marmuro rutuliuką
(0)
2013-10-21
0
Prieš maždaug 3,8–4 milijardus metų Žemę ištiko tai, ką mokslininkai vadina vėlyvuoju kosminiu bombardavimu: paslaptinga asteroidų ir kometų kruša apdaužė didžiąją dalį planetos paviršiaus.
(0)
2013-09-26
2
O Ijo, žinia, yra Saulės sistemos palydovas-ugnikalnis: vulkaninis aktyvumas šiame pragare yra nepalyginamas su jokiu kitu Saulės sistemos dangaus kūnu.
(5)
2013-08-29
4
Gyvybės atsiradimui Žemėje būtiną komponentą – molibdeno oksidą – į Žemę atskraidino senovinio Marso meteoritas, įsitikinę NASA astrobiologai. Tyrimo rezultatus jie pristatė Florencijoje (Italija) vykstančioje Europos geochemikų asociacijos konferencijoje.
(0)
2013-05-31
0
Dydžiu panašios ir dažnai dvynėmis vadinamos Žemė ir Venera turi bendrą kilmę, bet virto dviem visiškai skirtingais pasauliais, kurių vienas yra išdžiūvęs ir nesvetingas, o kitas - knibždantis gyvybe.
(2)
2013-04-30
0
„Kas paskutinis – tas supuvęs kiaušinis!“ Galbūt tokia vaikų gretose populiari motyvavimo priemonė ne tokia efektyvi, kokia būdavo taikoma Senovės Romoje, kur paskutinis iš visų į karą pašauktų vyrų atbėgęs asmuo būdavo paaukojamas dievams. Tačiau Žemės atveju viskas vyko atvirkščiai – anot Oksfordo tyrėjų, supuvusiais kiaušiniais dvokė ne tai, kas buvo paskiausia, o tai, kas buvo iš pradžių.
(2)
2013-01-07
0
Prieš 4,5 mlrd. metų, kai Saulė buvo viso labo naujagimė žvaigždutė, aplink ją taip šilta ir malonu nebuvo. Reikalas tas, kad Saulės šiluma ir šviesumas didėjo bėgant metams. O pirmuosius 2 mlrd. metų Žemė savo dar blausios gimtosios žvaigždės spindulių sulaukdavo 25 proc. mažiau. Tai reiškia, kad planetą neabejotinai turėjo dengti ledas – apie skystą vandenį buvo galima tik pasvajoti. Tačiau taip nebuvo: geologiniai tyrimai byloja, kad vandens okeanai Žemėje tyvuliuoja ne vieną ir ne du milijardus metų. Kas šildė Žemę pirmaisiais milijardais metų?
