Žemės planetos formavimasis
.
(0)
2012-11-28
18
Kad Žemei yra maždaug 4,5 mlrd. metų, žinome maždaug pusšimtį metų. Tačiau toks mūsų planetos amžius Kalifornijos universiteto (JAV) geologui Činui Žu Jinui (Qing-zhu Yin) neatrodo tikslus. Anot jo, svarbu išsiaiškinti ir po penketo einančius skaitmenis. Č. Ž. Jinas juos įspėti ir suprasti, kaip formavosi Saulės sistema, mėgina jau pastaruosius 15 metų. Tyrėjas mėgina perprasti ir tai, kaip bėgant dešimtims milijonų metų iš didžiulio, chaotiško dulkių ir duj...
(2)
2012-11-22
16
Žemės vandenynų ir vandens, kuris kadaise tekėjo Marse, šaltinis greičiausiai yra tas pats: meteoritai, kurie nukrito planetose tuomet, kai jos formavosi, teigiama naujame tyrime.
(0)
2012-07-19
0
Žemė greičiau susiformavo karštesnėje, sausesnėje Saulės sistemos dalyje nei manyta anksčiau. Tai gali paaiškinti, kodėl mūsų planetoje vandens yra mažiau nei turėtų būti.
(0)
2012-04-03
0
Kaip byloja naujausi geofizikos tyrimų rezultatai, įvairiausi kosminės kilmės incidentai ir susidūrimai turėjo didžiulės įtakos mūsų planetos vystymuisi. Jei ne tos katastrofos, mes dabar gyventume visiškai kitokiame pasaulyje. Jei apskritai gyventume.
(0)
2012-03-07
0
Klimato šilimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eroje prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com.
(12)
2011-10-10
0
„Kai Žemė formavosi, buvo taip karšta, kad didžioji dalis lakių medžiagų išgaravo į kosmosą. Taigi kai Žemė atvėso, ji buvo sausa. Vanduo ir kitos lakiosios medžiagos turėjo būti atgabentos vėlesnėje stadijoje“, – pasakoja naujausio tyrimo autorius Paulas Hartoghas, Maxo Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Katlenburg-Lindau, Vokietijoje, mokslininkas.
(5)
2011-09-08
2
Aukso ir platinos mūsų gimtojoje planetoje yra tiek, jog jų pakaktų visą Žemės rutulį padengti 4 metrų storio lydiniu. Tačiau mokslininkai yra linkę manyti, jog šiandien žmonijos eksploatuojami lobiai į Žemę atkeliavo iš dangaus – visa medžiaga, iš kurios planetoje susidarė aukso ir platinos rūda, tiesiogine prasme Žemėn nukrito prieš maždaug 4 mlrd. metų prasidėjusio ir 200 mln. metų trukusio intensyvaus meteoritų lietaus.
(1)
2011-03-09
0
Į mieląją mūsų Žemę Saturno palydovas Titanas visiškai nepanašus. Ten karaliauja neįsivaizduojamas šaltis, silpna gravitacija, ir apskritai Titanas – tik palydovas, o ne planeta. Tačiau kai kuo Titanas ir Žemė yra labai panašūs. Abu dangaus kūnai turi storą atmosferos sluoksnį, kurios didžiąją dalį sudaro azotas. Iš kur toks sutapimas?
(6)
2011-03-02
-1
Antarktidoje rastas meteoritas gali tapti svariu argumentu teorijos apie kosminę gyvybės kilmę Žemėje šalininkams. Meteorito cheminė analizė rodo, kad jame yra daug amoniako dujų bei azoto – vienos svarbiausių sudėtinių dalių gyvybės pagrindą sudarančiose DNR molekulėse ir baltymuose.
(0)
2010-09-20
0
Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų ir egzistavo gyvybė, jai teko tikrai nemenki išbandymai atlaikyti didžiulių asteroidų liūtis, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai.
(4)
2010-06-09
0
Astronomai toliau plėtojo teoriją, teigiančią, kad Žemė ir Mėnulis susikūrė po dviejų Marso ir Veneros dydžio planetų susidūrimo.
(6)
2010-04-29
0
Dviejų tyrimų rezultatus paskelbę astronomai teigia pirmą kartą asteroide aptikę ledo ir organinių junginių.Šie atradimai paremia teoriją, jog prieš maždaug 4 mlrd. metų Žemę atakavę kometos ir asteroidai atnešė vandens ir anglies junginių molekules, kurios buvo būtinos gyvybės formavimuisi.
(4)
2010-01-28
4
Mokslininkai pasiūlė naują Mėnulio susidarymo hipotezę: jis esą atsirado po Žemėje susidariusio georeaktoriaus sprogimo.
(7)
2008-05-10
11
Nors gyvybė mūsų gimtojoje planetoje yra be galo įprastas dalykas ir iš pirmo žvilgsnio sunkiai sunaikinama, tačiau žiūrint iš kosminio atskaitos taško, gyvybė yra labai trapi ir šiuo požiūriu be galo unikali. Juk jai mirtinai pavojinga Saulės ir apskritai kosminė radiacija, į planetas atsitrenkiantys asteroidai. Pasirodo, nuo šių ir kitų negandų iš dalies mus apsaugo ištikimas Žemės palydovas ir senovinė žmonijos dievybė - Mėnulis.
(4)
2008-05-04
1
Daugelio mokslininkų palaikoma teorija, jog Mėnulis susidarė į Žemę atsitrenkus dideliam kosminiam kūnui. Gali būti, jog ši katastrofa ne tik mums padovanojo naktinį blyškų palydovą, bet ir radikaliai pakeitė Žemės sukimosi greitį ir net kryptį.
