Žmogaus evoliucija
.
(0)
2021-05-11
7
Žiovavimas yra vienas iš tų dalykų, kuriuos darome visi. Žiovauja ir jūsų katė, ir žaltys miške, ir kaimynas, ir dramblys, ir didžioji dalis gyvūnų. Bet žiovavimo trukmė yra keistai susijusi su smegenų dydžiu.
(0)
2021-04-04
13
Šiuolaikinės supramonintos visuomenės kenčia nuo susigrūdusių, kreivų dantų – mokslininkai šią būseną vadina malokluzija, kas reiškia „blogas sukandimas“. 1998 metų apklausos duomenys rodo, kad penktadalis JAV populiacijos turi pastebimai blogą sukandimą, o pusei šių žmonių reikia didesnės ar mažesnės ortodontinės intervencijos. Kabės, fiksatoriai ar dantų traukimas yra dažniausios priemonės, kurias naudoja odontologai, siekdami ištaisyti blogą sukandimą. Kabės vaikystėje Vakarų pasaulyje tapo tokiu įprastu dalyku, kad tai tampa beveik neišvengiama – apie 50-70 procentų vaikų iki pilnametystės vienu ar kitu laikotarpiu nešioja kabes. Tačiau ką žmonės darydavo, kad ištiesintų dantis iki šiuolaikinės odontologijos atsiradimo?
(2)
2021-03-10
4
Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis.
(0)
2020-12-22
12
Hibernacija - tai miegui artima būsena, būdinga kai kuriems gyvūnams žiemos laikotarpiu. Tai - energijos tausojimo mechanizmas, kuris padeda gyvūnams peržiemoti šaltą ir maistu skurdų metų laiką. Kaip tikriausiai pastebėjote skaitydami šį straipsnį, žmonės žiemos nepramiega. O gal anksčiau buvo kitaip?
(1)
2020-12-11
9
Nežinome, ar tai buvo berniukas, ar mergaitė. Žinoma tik tai, kad šis senų laikų vaikas, priklausęs neandertaliečių rūšiai, mirė sulaukęs vos maždaug dvejų metų.
(3)
2020-11-19
1
Ilgiau nešioti karantino metu privalomas veido kaukes nėra itin patogu – kvėpuojame šiek tiek sunkiau, spaudžia kaukių gumos, o kur dar rasojantys akiniai.
(3)
2020-10-13
47
Tikriausiai sėdėdami mokyklos suole kadaise galvojote, jei žmogus evoliucionavo per tūkstančius metų, kodėl dabar nesikeičiame? Iš tikrųjų, keičiamės. Tikriausiai pastebėjote, kad modernūs žmonės yra vis aukštesni. Ir kai kurioms ligoms esame atsparesni. Evoliucija yra lėtas procesas, tačiau mokslininkai Australijoje aptiko vieną mūsų kūno vietą, kur ji vyksta labai sparčiai.
(5)
2020-10-03
40
Prieš keliasdešimt tūkstančių metų mūsų protėviai ir neandartaliečiai turėjo bent vieną susitikimą, kurio pasekoje gimė vaikai. Nors tokie santykiai tarp modernaus žmogaus protėvių ir neandartaliečių yra užfiksuoti, niekas negalėjo įtarti, kad tai žmoniją taip neigiamai paveiks po 60 tūkstančių metų.
(1)
2020-09-29
-5
Jūs dešiniarankis ar kairiarankis? Dauguma jūs bus dešiniarankiai – kaip turbūt ir patys esate pastebėję, kad kairiarankių yra mažuma. Tačiau kodėl taip yra?
(0)
2020-09-08
4
Galima pavydėti žmonėms, kuriems pilnavertiškam funkcionavimui užtenka 6 valandų miego. Deja, dauguma mūsų pailsi pamiegoję tik 8-9 valandas, o 6 valandų įprastai neužtenka pilnaverčiam dienos režimui.
(0)
2020-08-14
19
Prieš šimtus tūkstančių metų mūsų protėviai evoliucionavo taip, kad galėtų išvengti rimtos infekcinės ligos. Tai padėjo mums išsaugoti savo kailį, tačiau tikrai nebuvo tobulas sprendimas.
(0)
2020-07-30
61
Dauguma mūsų Europą laikome baltaodžių protėvių žemėmis. Tačiau 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad balta oda, aukštas ūgis ir gebėjimas virškinti pieną suaugus tapo norma Europoje palyginus neseniai. Mokslinis darbas, kuris buvo pristatytas 84-ajame JAV gydytojų antropologų asociacijos susirinkime, pateikia netikėtų įrodymų apie evoliuciją Europoje ir demonstruoja, kad dauguma šiuolaikinių europiečių atrodo visiškai kitaip, nei Europos gyventojai prieš 8000 metų.
(0)
2020-07-22
19
Išsigandus, susijaudinus ar patyrus kai kurias kitas emocijas mūsų odą nusėja šiurpuliukai - ji visa pasišiaušia mažais iškilimais. Kodėl? Šis klausimas domino patį Charlesą Darwiną, kuris matė, kad ši savybė padeda gyvūnams su kailiu, bet ne žmonėms. Kodėl evoliucija iš mūsų atėmė kailį, bet ne galimybę jį pašiaušti?
(2)
2020-06-29
0
Daugiau kaip 200 metų neuromokslininkai ieškojo sąsajų tarp smegenų dydžio ir protinių gebėjimų, taip pat galimų skirtumų tarp vyrų ir moterų smegenų. Dažnai būtent smegenų dydžio rodiklis buvo smarkiai pervertinamas darant išvadas apie jo įtaką žmogaus pažintiniams gebėjimams, o moterų ir vyrų smegenys buvo laikomos struktūriškai skirtingomis.
