Žvaigždės ir žvaigždynai
.
(0)
2020-12-24
6
Žvaigždžių sprogimai – supernovos – būna labai įvairūs. Du pagrindiniai tipai yra termobranduolinės, kurių metu susprogsta baltoji nykštukė, ir branduolio kolapso, įvykstančios masyvios žvaigždės gyvenimo pabaigoje; bet yra ir daugiau atmainų.
(0)
2020-12-01
5
Visų pagrindinės sekos žvaigždžių branduoliuose vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai – protonai – virsta helio branduoliais, išmetama įvairių dalelių ir išskiriama daug energijos. Yra du pagrindiniai šių reakcijų tipai: protonų-protonų grandinė (pp chain) ir CNO ciklas (CNO cycle).
(0)
2020-11-26
5
Kai Visata buvo jaunesnė, joje buvo mažiau cheminių elementų, sunkesnių už helį – astronomai juos visus vadina „metalais“. Žvaigždės savo chemine sudėtimi atspindi dujas, iš kurių formavosi, taigi senesnės žvaigždės turi mažiau metalų, nei jaunesnės.
(0)
2020-11-24
10
Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir cheminė sudėtis atspindi daugybę aplinkos savybių iš tų metų, kai rievė susiformavo. Naujame tyrime parodyta, kad rievėse matyti netgi palyginus netoli Žemės sprogusių supernovų pėdsakai.
(0)
2020-11-21
8
Susijungus dviem neutroninėms žvaigždėms, įvyksta gama spindulių žybsnis, išspinduliuojamos gravitacinės bangos, o susidūrimo vietoje lieka arba masyvesnė neutroninė žvaigždė, arba juodoji skylė. Kaip žinoti, koks objektas susidarys?
(0)
2020-11-20
7
Rudosios nykštukės yra tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių – 13-80 kartų masyvesni už Jupiterį, bet nepakankamai masyvūs, kad jų branduoliuose prasidėtų vandenilio termobranduolinės reakcijos.
(0)
2020-11-05
5
Žvaigždės formuojasi ne pavienės, o įvairaus dydžio grupėmis. Dalis grupių laikuo bėgant suyra, bet paprastai tai nutinka per dešimtis milijonų metų ir ilgiau. Visgi maždaug ketvirtis masyvių žvaigždžių, kurios apskritai gyvena tik keletą milijonų metų, randamos ne grupėse, o izoliuotos.
(0)
2020-10-29
6
Pirmosios Visatos žvaigždės, atsiradusios praėjus kiek daugiau nei 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, greičiausiai buvo gana masyvios ir ilgai negyveno. Jų sprogimai praturtino aplinką pirmaisiais už litį sunkesniais cheminiais elementais, daugiausiai – anglimi. Kiek vėliau besiformuojančių žvaigždžių sudėtyje jau buvo išmatuojami anglies kiekiai, tačiau bendras jų metalingumas – už helį sunkesnių elementų dalis – vis dar išliko labai žemas.
(0)
2020-10-28
14
Reliatyvumo teorija prognozuoja įvairius pokyčius, nutinkančius stipriame gravitaciniame lauke. Vienas jų – gravitacinis raudonasis poslinkis: šviesa, sklindanti iš masyvaus kūno prieigų, paraudonuoja. Efektas išmatuotas Saulės sistemoje, tačiau čia jis labai menkas. Keletą kartų jis išmatuotas aktyviuose galaktikų branduoliuose, tyrinėjant spinduliuotę, atsklindančią beveik nuo juodosios skylės įvykių horizonto.
(0)
2020-10-27
2
Po daugybę metų trukusių paieškų identifikuotas neįprastas gama spindulių šaltinis – keista neutroninė žvaigždė su labai mažos masės kompanione.
(0)
2020-10-23
13
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
(0)
2020-10-21
32
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(1)
2020-10-18
8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0)
2020-10-13
3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
